„Ar galvojame apie Dievą kaip švelnų paglostymą, kuris mus palaiko gyvenime, prieš kurį nieko nebuvo? Paglostymą, nuo kurio mūsų niekas, net mirtis, negali atskirti? Ar galvojame tik kaip apie Didžiąją Būtį, Visagalį, sukūrusį kiekvieną kūrinį, Teisėją, kuris kontroliuoja kiekvieną veiksmą?“ – klausė susirinkusiųjų popiežius.
„Ar tai nėra įspūdinga, kad Dievas mus paglosto su tėviška meile? Tai taip gražu. Juk Jis galėjo paprasčiausiai leistis būti pažįstamas kaip aukščiausioji Būtis, duoti įsakymus ir laukti rezultatų. Tačiau jis padarė – ir tebedaro – daug daugiau. Jis lydi mus mūsų gyvenimo kelyje, mus saugo, myli. Jei meilė Dievui neįžiebia ugnies, maldos dvasia nesušildo laiko.
Galime padauginti žodžius, kaip kad pagonys, ar bandyti būti matomi, kaip kad fariziejai, kaip sako Jėzus. Širdyje, kurioje gyvena meilė Dievui, malda tampa bežodė mintis ar atsidūsėjimas priešais šventą paveikslą, kaip ir bučinys, pasiųstas bažnyčios link“, – pabrėžė Pranciškus.
„Šventoji Dvasia moka ypatingu būdu mūsų širdyse ištarti „Abba, Tėve“, ji mus moko sakyti „Tėve“ taip, kaip sakė Jėzus, taip, kaip patys niekada neišmoktume. Šeimoje išmokstame prašyti šios Dvasios dovanos ir ją vertinti. Jei to išmoksti taip pat spontaniškai kaip sakyti „tėti“, „mama“, vadinasi, išmokai visam laikui. Kai tai nutinka, visos šeimos gyvenimo laikas sukasi Dievo meilės įsčiose ir spontaniškai ieško laiko maldai“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.
Jis tęsė: „Šeimos laikas, kaip gerai žinome, yra sudėtingas ir perpildytas, užimtas, pilnas rūpesčių. Jo vis trūksta, yra begalės dalykų, ką reikia nuveikti. Kas turi šeimą, greitai išmoksta išspręsti lygtį, kurios nei didieji matematikai nesugeba: kaip padvigubinti 24 valandas. Yra mamų ir tėčių, kurie dėl to galėtų laimėti Nobelio premiją, nes sugeba 24 valandas paversti 48“.
Popiežius pakvietė kasdien paskaityti Evangelijos ištrauką, nes malda kyla iš pasitikėjimo Dievo Žodžiu. Jis kvietė užduoti sau klausimus: Ar savo šeimoje pasitikime Dievo Žodžiu? Ar namuose turime Evangeliją, ar kartais ją atsiverčiame, kad kartu paskaitytume? Popiežius pabrėžė, kad skaitoma ir apmąstoma Evangelija šeimoje yra kaip geroji duona, maitinanti visų širdis. „Ryte ir vakare, kai susėdame prie stalo, išmokstame kartu melstis. Šeimos maldoje, svarbiais ir sunkiais momentais, esame patikėti vieni kitiems, nes šeimoje kiekvieną iš mūsų saugo Dievo meilė“, – kalbėjo popiežius.
Audiencijos pabaigoje Pranciškus pasveikino maldininkus atvykusius iš įvairių šalių.
