Tolesnę šalies gynybos politiką apibrėžiančiame, „baltąja knyga“ vadinamame vyriausybės dokumente siekiama suderinti būtinybę apsaugoti Prancūziją nuo jai kylančių aukščiausio lygio pavojų su vis mažėjančiais finansiniais ištekliais gynybai.
Mažindama dislokuojamąsias pajėgas, Prancūzija ragina daugiau dėmesio skirti kibernetinei gynybai ir žvalgybai, atkreipiant ypatingą dėmesį į bepiločius žvalgybinius lėktuvus, kurie, kaip pasirodo, būtų gerai pasitarnavę per karinę intervenciją Malyje.
Vyriausybės gynybos strategijos dokumente, kuris buvo oficialiai įteiktas prezidentui Fancois Hollande'ui, siūloma iki 2019 metų dar 24 tūkstančiais sumažinti kariškių etatų, papildomai prie dar 2008 metais buvusio prezidento Nicolas Sarkozy paskelbto mažinimo 54 tūkstančiais karių.
Taip pat siūloma nuo 30 tūkstančių iki 15-20 tūkstančių sumažinti skaičių karių, kurie, prireikus, skubiai galėtų būti dislokuoti užsienyje.
Tačiau kariuomenė išsaugos jai nuo 2014 iki 2019 metų numatytą 179,2 mlrd. eurų biudžetą, kuris yra antras pagal dydį Europos Sąjungoje po Britanijos.
„Svarbiausia, ką norėtume įgyvendinti iš šios „baltosios knygos“ – tai užtikrinti geriausią apmokymą, geriausią įrangą ir geriausią įmanomą žvalgybą mūsų ginkluotosioms pajėgoms, jos to nusipelnė“, – sakė F.Hollande'as.
Dabartinė „baltoji knyga“ yra jau ketvirtas Prancūzijos vyriausybės saugumo ir gynybos strategiją apibrėžiantis dokumentas. Ankstesnės buvo paskelbtos 1972, 1994 ir 2008 metais.
