Šis mūšis, įvykęs Prancūzijos šiaurės rytuose, buvo ilgiausias tame kare. Jis truko 300 dienų ir pareikalavo daugiau kaip 300 tūkst. gyvybių, kol galiausiai laimėjo Prancūzija.
Verdeno mūšis dabar yra laikomas svarbiu Prancūzijos ir Vokietijos susitaikymo simboliu, ir F.Hollande‘as su A.Merkel turėtų paraginti Europą drauge spręsti šiuo metu jai tenkančius iššūkius.
Nesiliaujant lietui, lyderiai metinių minėjimą pradėjo padėdami vainiką vokiečių karių kapinėse Konsanvua, į šiaurę nuo Verdeno.
Jie ėjo pro juodų kryžių su žuvusiųjų vardais eiles tose kapinėse, kuriose palaidota 11 tūkst. vokiečių karių.
Sakydama kalbą Verdeno rotušėje, A.Merkel sakė: „Verdenas yra daugiau nei jūsų miestelio pavadinimas: Verdenas taip pat yra vienas iš baisiausių mūšių, kuriuos išgyveno žmonija.“
Karo absurdiškumo simbolis
A.Merkel, kuri tapo pirmąja Vokietijos lydere, pasakiusia kalbą šio miestelio rotušėje, pažymėjo, kad pavadinimas „Verdenas“ yra neįsivaizduojamo žiaurumo ir karo absurdiškumo simbolis, bet, taip pat, ir Prancūzijos bei Vokietijos susitaikymo simbolis.
Pasak kanclerės, ji pripažįsta, jog Verdeno žmonėms „nėra lengva“ ją taip „šiltai sutikti“.
A.Merkel žodžiais, šis paminėjimas parodo, „kokiu mastu šiandien yra geri Prancūzijos ir Vokietijos santykiai“, taip pat – Europos vienybės pasiekimus.
„Pasaulyje su globaliais iššūkiais svarbu toliau plėtoti šią Europą“, – sakė ji per savaitinį kreipimąsi šeštadienį. Kanclerė išreiškė viltį, kad Didžioji Britanija birželio 23-iosios referendume nebalsuos už išstojimą iš Europos Sąjungos.
F.Hollande'o kvietimą drauge paminėti to mūšio 100-ąsias metines ji pavadino „didele garbe“.
„Mes vis esam raginami išlaikyti ateityje Verdeno atmintį gyvą, nes tik tie, kas žino praeitį, gali iš jos pasimokyti“, – sakė ji.
F.Hollande‘as Verdeną pavadino „taikos sostine“.
„Verdenas yra miestas, simbolizuojantis ir tai, kas blogiausia, – kur Europa prieš 100 metų pametė savo kelią – ir tai, kas geriausia, nes šis miestas sugebėjo susivienyti taikai ir Prancūzijos ir Vokietijos draugystei“, – sakė jis.
Didėjant kraštutinių dešiniųjų partijų populiarumui ir Europos šalių nesutarimams dėl to, kaip elgtis su pabėgėliais, F.Hollande‘as sakė norintis drauge su A.Merkel siekti „vėl imtis skleisti Europos idealą“.
„Privalome imtis veiksmų tokiu metu, kai Europą veikia populizmo liga“, – šią savaitę sakė jis radijui „France Culture“. Jis taip pat akcentavo smurtinio ekstremizmo grėsmę ir sakė, kad ES „privalo apsaugoti žmones“, ypač – nuo „terorizmo“.
Aplankydami šias vokiečių kapines, F.Hollande‘as ir A.Merkel pasekė savo pirmtakų Francois Mitterrand‘o ir Helmuto Kohlio pėdomis.
Kai F.Mitterrand‘as ir H.Kohlis 1984-aisiais, aidint Prancūzijos himnui, susikibo rankomis, tas gestas akcentavo, kokie artimi tapo šių dviejų šalių, kurios kažkada buvo priešės, o dabar neretai yra pavadinamos dvigubu Europos Sąjungos (ES) varikliu, santykiai.
„Pakvietimas į šį minėjimą rodo, kokiu mastu šiandien yra geri Prancūzijos ir Vokietijos santykiai“, – prieš ceremoniją sakė A.Merkel.
„Susitaikymo simbolis“
Per pietus abu lyderiai aptarė krizę, kurią sukėlė šimtai tūkstančių migrantų ir pabėgėlių, siekiančių prieglobsčio Europoje, taip pat birželio 23 dieną įvyksiantį referendumą Britanijoje.
Tada lyderiai dalyvaus pagrindinėje paminėjimo ceremonijoje Duomono memoriale, kur guli 130 tūkst. karių, prancūzų ir vokiečių, neindetifikuoti palaikai.
Būtent ten F.Mitterrand‘as ir H.Kohlis pademonstravo savo simbolinį gestą Prancūzijos ir Vokietijos draugystei patvirtinti.
„Mitterrand'o gestas su Helmutu Kohliu, rankos, kurios siekė ir rado viena kitą, tai – susitaikymo simbolis“, – šią savaitę Prancūzijos radijui sakė F.Hollande‘as.
Sekmadienio ceremonijoje Duomone dalyvaus daugiau kaip 3 tūkst. prancūzų ir vokiečių moksleivių. Jų pastatymo choreografiją sukūrė vokiečių kino kūrėjas Volkeris Schloendorffas.
Mūšio lauko zonoje vis dar yra milijonai nesprogusių sviedinių, dėl kurių šis rajonas yra toks pavojingas, kad čia iki šiol draudžiama gyventi ir užsiimti žemės ūkiu.
Abiejų šalių žuvusių karių atminimui skambėjo kelių kilometrų spinduliu esančių bažnyčių varpai.
Verdeno mūšis truko nuo 1916 metų vasario iki 1916 metų gruodžio. Jis buvo kovojamas palei fronto liniją, skyrusią prancūzų ir vokiečių armijas.
Mūšio metu buvo paleista maždaug 60 mln. sviedinių. Vienas iš keturių sviedinių nesprogo. Kaimai palei fronto liniją, kurie buvo sugriauti per kovas, niekada nebuvo atstatyti.
Mūšio lauko zonoje vis dar yra milijonai nesprogusių sviedinių, dėl kurių šis rajonas yra toks pavojingas, kad čia iki šiol draudžiama gyventi ir užsiimti žemės ūkiu.
Tikimasi, jog abu lyderiai šia diena pasinaudos tam, kad akcentuotų vienybės būtinybę tokiu metu, kai ES bando susidoroti su masiniu atvykstančių migrantų srautu ir galimu Jungtinės Karalystės išstojimu.
F.Hollande‘as prieš ceremoniją sakė, jog dabar tobulas metas lyderiams išdėstyti savo ambicijas dėl Europos – kai žemynas atsidūrė „populizmo blogio“ gniaužtuose.
Tai, regis, buvo užuomina apie Europos kraštutinių dešiniųjų partijas, kurios, didėjant susirūpinimui dėl precedento neturinčio atvykstančių migrantų skaičiaus, sustiprino savo pozicijas keliose valstybėse.
