Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Putinas: amoralų Molotovo-Ribbentropo pakto pobūdį aiškiai įvertino Rusijos parlamentas

Rusijos prezidentas D.Medvedevas (kairėje) ir premjeras V.Putinas stebi karinės aviacijos skrydį.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Rusijos prezidentas D.Medvedevas (kairėje) ir premjeras V.Putinas stebi karinės aviacijos skrydį.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Molotovo-Ribentropo paktas, be abejo, yra smerktinas, bet kartu paragino neišplėšti atskirų epizodų iš bendro istorijos fono, politinio, ekonominio ar karinio strateginio konteksto.

„Be jokios abejonės, galima visiškai pagrįstai pasmerkti Molotovo-Ribentropo paktą, sudarytą 1939 metų rugpjūtį. Bet juk metais anksčiau Prancūzija ir Anglija pasirašė Miunchene žinomą sutartį su Hitleriu, sugriaudamos visas viltis įsteigti vieną bendrą kovos su fašizmu frontą“, – sakoma V.Putino straipsnyje Lenkijos laikraštyje „Gazeta Wyborcza“, kurio tekstą išplatino Rusijos Vyriausybės spaudos tarnyba.

Kaip pažymėjo V.Putinas, „šiandien mes suprantame, kad bet kurios formos sandėris su nacistiniu režimu buvo nepriimtinas moralės požiūriu ir neturėjo jokių perspektyvų praktinio įgyvendinimo požiūriu“.

„Tačiau, atsižvelgiant į to laiko istorinius įvykius, Sovietų Sąjunga ne tik liko viena prieš Vokietiją, nes Vakarų valstybės atsisakė siūlytos kolektyvinio saugumo sistemos, bet jai dar grėsė karas dviem frontais – juk būtent 1939 metų rugpjūtį itin susikomplikavo konfliktas su japonais prie Chalkin Golo upės“, – primena jis.

„Mano nuomone, moralinis vykdomos politikos aspektas itin svarbus. Ir čia priminsiu, kad mūsų šalyje amoralų Molotovo-Ribentropo pakto pobūdį aiškiai įvertino parlamentas, – pabrėžė Rusijos premjeras. – To kol kas negalima pasakyti apie kai kurias kitas valstybes, nors jos taip pat priėmė anaiptol ne vienareikšmius sprendimus ketvirtajame dešimtmetyje“.

V.Putinas ragina pasimokyti iš istorijos ir įspėja, kad „itin kenksminga ir neatsakinga spekuliuoti atmintimi, preparuoti istoriją, ieškoti joje dingsčių tarpusavio pretenzijoms ir nuoskaudoms“.

Tuo tarpu, pasak jo, „mes matome mėginimų perrašyti istoriją trumpalaikės politinės konjunktūros poreikiams“.

„Kai kurios šalys nuėjo dar toliau – laiko didvyriais nacių pakalikus, stato greta aukas ir budelius, išvaduotojus ir okupantus. Dirbtinai ištraukiami pavieniai epizodai iš bendro istorijos fono, politinio, ekonominio ar karinio strateginio konteksto“, – sakoma straipsnyje.

„Būdinga, kad istoriją iškreipia dažnai tie, kurie iš tikrųjų taiko dvejopus standartus ir dabartinėje politikoje“, – sakoma jame.

Katynė – „bendro atleidimo simbolis“

Tame pačiame straipsnyje Rusijos premjeras pareiškė, kad Rusijos liaudis supranta lenkų jausmus, susijusius su Katyne.

Jis taip pat paragino, kad kapinės Katynėje ir Medne, kaip ir raudonosios armijos karių, patekusių į lenkų nelaisvę 1920 metais, tragedija būtų „bendro sielvarto ir bendro atleidimo simboliai“.

V.Putino vizito darbo dalis prasidės antradienį, rugsėjo 1 dieną: Rusijos premjeras susitiks su  kolega Lenkijoje, o vėliau dalyvaus tarptautiniuose renginiuose, skirtuose Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-osioms metinėms.

V.Putinas, kurio žodžius cituoja Lenkijos laikraštis, sako negalėjęs nepriimti Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko kvietimo atvykti į iškilmingą ceremoniją, nes šiame kare, kuri „nusinešė 27 mln. mūsų tėvynainių gyvybių“, Rusija ir Lenkija buvo sąjungininkės.

Rusijos premjeras taip pat primena Vokietijos ir Prancūzijos po Antrojo pasaulinio karo įvykusį Vokietijos ir Prancūzijos istorinį susitaikymą, kuris padėjo pagrindą steigti Europos Sąjungą.

Jis primena ir Rusijos bei Vokietijos susitaikymą.

Pasak V.Putino, abi šalys dabar žiūri į ateitį, nepamiršdamos praeities. Premjero nuomone, Rusija ir Lenkija taip pat turi galimybių pakelti savo santykius į tokį lygį.

Maskvos ir Varšuvos santykiai pastaraisiais metais tolydžio blogėjo. To priežastis buvo ne tik aktualios politinės problemos – Amerikos priešraketinės gynybos dalių kūrimas, bet ir bendra istorinė praeitis, į kurią abi šalys laikosi skirtingo požiūrio.

1940 metų balandį Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino įsakymu tuometinėje SSRS buvo sušaudyta apie 22 tūkst. lenkų karininkų, policininkų ir kitų profesijų atstovų, paimtų į nelaisvę 1939 metais, kai Sovietų Sąjunga užpuolė Lenkiją.

Šį nusikaltimą SSRS ilgai slėpė, o kaltę suvertė Hitlerio šalininkams, kurie 1943 metais ir atrado masinių žudynių kapus. NKVD, siekdama nuslėpti nusikaltimą, lenkų karininkus šūviais į pakaušį šaudė iš vokiškų ginklų vokiškais šoviniais.

Kad žudynes įvykdė NKVD, pirmasis 1990 metais prabilo SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. Visos lenkų pastangos atskleisti ir nubausti žudynių vykdytojus iki šiol liko bevaisės, nes dabartinė Rusijos prokuratūra atsisako tirti bylą dėl senaties.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min