60 met7 R.T.Erdoganas, valdžioje išbuvęs vienuolika metų, tikėtina, taps pirmuoju Turkijos prezidentu, išrinktu visuotinių rinkimų metu. Ankščiau šalies vadovai buvo renkami parlamente. Ekspertai spėja, kad R.T.Erdoganas sieks būti išrinktas ir antrai prezidento kadencijai ir sulaukti 2023 m., kai šalyje bus minimos šimtosios modernios Turkijos Respublikos įkūrimo metinės.
Pervertinami nuopelnai
Per R.T.Erdogano valdymo laikotarpį Turkija iš nuolatinių krizių krečiamos šalies tapo regionine galia. Pats premjeras savo kadencijos pradžioje atliko reformatoriaus vaidmenį. Jo valdymo metu senasis šalies elitas neteko įtakos, tuo pat metu padidėjo ir didelės dalies religingų šalies gyventojų politinė įtaka.
R.T.Erdoganą politikos ekspertai laiko talentingu populistu ir charizmatiška asmenybe, galinčia užburti minias. Tačiau premjeras negali pasigirti diplomatiniais sugebėjimais.
Jau po pirmųjų metų valdžioje pradėjo pildytis nuogąstavimai dėl R.T.Erdogano autoritarizmo.
R.T.Erdoganą politikos ekspertai laiko talentingu populistu ir charizmatiška asmenybe, galinčia užburti minias. Tačiau premjeras negali pasigirti diplomatiniais sugebėjimais.
Pavyzdžiui, 2009 m. Pasaulio ekonomikos forumo Davose metu, jis demonstratyviai paliko sceną, kuomet neberado tinkamų argumentų diskusijos su Izraelio prezidentu Shimonu Peresu metu.
Daugelis Turkijos gyventojų giria R.T.Erdigoną už suvaldytą infliaciją, kuri, prieš jam ateinant į valdžią, siekė net 40 proc. Be to, nuo pat premjero valdymo pradžios Turkijos lyra tapo santykinai stabilia valiuta, kurios vertė išaugo.
R.T.Erdoganas privatizavo didžiules valstybines kompanijas, uostus, oro uostus ir naftos bei dujų pramonės įmones ir liberalizavo darbo rinką. Taip pat R.T.Erdoganas giriamas dėl finansų sektoriaus reformų, kurios paskatino ekonomikos atsigavimą ir augimą.
Vis dėlto, nors R.T.Erdogano valdymo pradžioje ir buvo užfiksuotas ekonomikos augimas, tačiau pamažu Turkija pradėjo daugiau prekių importuoti, o ne eksportuoti, taip pat smarkiai išaugo valstybės skola.
1997 m. Turkijos karinė vadovybė jį suėmė ir nuteisė 10 mėnesių kalėjimo dėl islamizmo propagandos. Pretekstu tapo R.T.Erdogano pareiškimas: „Mečetės yra mūsų kareivinės, o minaretai mūsų durtuvai“.
Valdant R.T.Erdoganui ir jo proislamiškai „Teisingumo ir plėtros partijai“ (AKP), Turkijos prekybos deficitas išaugo nuo 12 mlrd. eurų kadencijos pradžioje 2003 m. iki 63 mlrd. eurų 2012 m.
Apkaltintas islamizmu
R.T.Erdoganas yra pirmasis aukšto rango Turkijos politikas, kuris atsiprašė kurdų etninės mažumos už ilgametę diskriminacija.
Iki 2004 m. visoje Turkijoje buvo draudžiama vartoti kurdų kalbą viešajame gyvenime, skaityti šia kalba parašytas knygas ir klausytis muzikos.
Atėjus į valdžią R.T.Erdoganui, padėtis pasikeitė ir visi šie draudimai buvo atšaukti, o Turkijos Kurdistane transliacijas pradėjo televizijos kanalas kurdų kalba.
Daugelis Turkijos politikų pripažįsta, kad šiuo žingsniu R.T.Erdoganas siekė užsitikrinti kurdų paramą rinkimuose. Ir nors daugelis kurdų pripažįsta teigiamą R.T.Erdogano indėlį gerinant kurdų mažumos gyvenimo sąlygas, tačiau teigia, kad demokratinė Turkija jam valdant nėra galima.
R.T.Erdoganas, dar prieš tapdamas Turkijos premjeru, ilgą laiką buvo populiarus šalyje. 1997 m. Turkijos karinė vadovybė jį suėmė ir nuteisė 10 mėnesių kalėjimo dėl islamizmo propagandos. Pretekstu tapo R.T.Erdogano pareiškimas: „Mečetės yra mūsų kareivinės, o minaretai mūsų durtuvai“.
Mečetės yra mūsų kareivinės, o minaretai mūsų durtuvai
Po jam skirtos kalėjimo bausmės R.T.Erdoganas ir jo sąjungininkai islamistai tapo atsargesni. Jo suburta „Teisingumo ir plėtros partija“ save vadino nuosaikių pažiūrų partija ir dėl šios priežasties buvo priimtas sprendimas iš politinės programos pašalinti pradžioje buvusius reikalavimus įvesti šariatą ir nutraukti bendradarbiavimą su Vakarais.
Kitaip tariant, buvo nuspręsta paslėpti savo tikruosius tikslus ir juos įgyvendinti pamažu.
Nors R.T.Erdoganas iš dalies ir prisidėjo prie Turkijos ekonomikos augimo, tačiau jo partijos vykdoma socialinė politika pradėjo nepatikti daugeliui jaunesnės kartos Turkijos gyventojų. Būtent tai ir paskatino Gezi parko protestus 2013 m. per kuriuos daugelis jaunų turkų išreiškė savo nepasitenkinimą R.T.Erdoganu.
Pastaraisiais metais šalyje buvo sugriežtintas abortų įstatymas, apribitas alkoholio pardavimas, uždraustos alaus ir vyno reklamos. Turkijos sostinės Ankaros metro šiuo metu yra uždrausta bučiuotis, taip pat norima uždrausti universiteto bendrabučių kambariuose kartu gyventi skirtingų lyčių studentams.
Praėjusią savaitę vienas R.T.Erdogano partijos narys net pareiškė, kad moterų juokas viešoje vietoje yra nepriimtinas. Po šio pasakymo socialiniuose tinkluose turkės pradėjo publikuoti nuotraukas, kuriose jos šypsosi arba juokiasi, su prierašu „Šypsojimosi protestas“.
