Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Riaušės, protestai ir sumaištis temdo ES viltis dėl stabilumo buvusiose sovietinėse respublikose

Moldovoje demonstracija virto riaušėmis.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Įvykiai Moldovoje griauna Europos viltis.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Riaušės Moldovoje, protestai Gruzijoje ir sumaištis Ukrainoje sudavė skaudų smūgį Europos Sąjungos (ES) pastangoms stabilizuoti padėtį buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose ir žada didelę įtampą kitą mėnesį vyksiančiame Bendrijos viršūnių susitikime su šių šalių lyderiais.

Rusijos sprendimas pasiųsti savo pajėgas į Gruziją praėjusių metų rugpjūtį parodė, kokia gali būti pažeidžiama padėtis šalyse, kurias ES laiko savo „kaimynėmis“. Nuo to laiko Bendrija skiria ypač didelį dėmesį šio regiono stabilumui stiprinti.

Kovą vykusiame susitikime ES lyderiai nusprendė padidinti finansinę pagalbą Moldovai, Gruzijai, Ukrainai, Armėnijai, Azerbaidžanui ir Baltarusijai, inicijavę vadinamąjį Rytų partnerystės projektą, kuriuo siekiama padėti vystyti šių šalių ekonomiką ir stiprinti demokratiją. Be to, kai kurios iš šių šalių pačios tikisi kada nors tapti Bendrijos narėmis.

Šį procesą turi dar labiau paspartinti šešių minėtų kaimyninių šalių lyderių pakvietimas dalyvauti gegužės 7 dieną Prahoje vyksiančiame viršūnių susitikime.

Iš šešių kaimynių Moldova buvo laikoma „didžiausia Rytų partnerystės viltimi“, sakė Londone įsikūrusios Europos užsienio ryšių tarybos ekspertas Nicu Popescu.Reaguodama į šiuos planus Maskva, kurios politinį svorį buvusioje europinėje Sovietų Sąjungos erdvėje tikisi sumažinti ES, griežtai pasisako prieš Vakarų šalių mėginimus plėsti savo „įtakos zoną“ Rusijos „žaidimų aikštelėje“.

ES lyderiai susitiks su krūva autokratų

Kuriant Rytų partnerystės koncepciją rimtų abejonių buvo kilę tik dėl Baltarusijos, kurios autokratiškas prezidentas Aleksandras Lukašenka yra vadinamas paskutiniuoju Europos diktatoriumi. Šios šalies dalyvavimas naujojoje ES iniciatyvoje labiausiai siejamas su Minsko pažanga demokratijos srityje.

Tačiau apžvalgininkai pažymi, jog dėl Moldovos komunisto prezidento Vladimiro Voronino grasinimų jėga užgniaužti šalyje kilusius protestus, taip pat Kišiniovo kaltinimų, kad šiuos neramumus galėjo pakurstyti ES narė Rumunija, Rytų partnerystės projekto įgyvendinimas tapo daug keblesnis nei manyta anksčiau.

Iš šešių kaimynių Moldova buvo laikoma „didžiausia Rytų partnerystės viltimi“, sakė Londone įsikūrusios Europos užsienio ryšių tarybos ekspertas Nicu Popescu.

„Tai gali sugadinti visą programą..., nes juo labiau autoritarinės tampa tokios šalys kaip Moldova, juo labiau (tikėtina) kad Rytų partnerystės viršūnių susitikimas taps ES lyderių ir krūvos autokratų susitikimu“, – pridūrė jis.

Kova nesiliauja ir Ukrainoje

Savo ruožtu irgi Londone veikiančio Europos reformų centro direktorius čekas Tomas Valasekas sakė, jog „tai nėra išsvajotos sąlygos, kurių čekai tikėjosi rengdamiesi pradėti Rytų partnerystės projektą“.

Čekija šiuo metu pirmininkauja ES ir organizuos viršūnių susitikimą, kuriame bus oficialiai paskelbta apie Rytų partnerystės programos įgyvendinimo pradžią.

Tačiau Moldova nėra vienintelė ES „partnerė“, kurią sudrebino neramumai. Rinkimų laukiančioje Ukrainoje, kuri taip pat turėtų tapti svarbia ES iniciatyvos rėmėja, nesiliauja žūtbūtinė politinė kova, kurią dar labiau skatina pasaulinės ekonomikos krizės padariniai.

Be to, „kol sulauksime gegužės 7 dienos, Gruziją taip pat tikriausia gali apimti nestabilumas“, – sakė T.Valasekas.

Ketvirtadienį į Tbilisio gatves išėjo dešimt tūkstančių protestuotojų, kurie paragino atsistatydinti prezidentą Michailą Saakašvilį ir sakė tęsiantis pilietinio nepaklusnumo akcijas tol, kol jis pasitrauks iš posto.

Pasak T.Valaseko, šiuo metu atrodo, kad partnerystės programos startas nebus lengvas, tačiau pastarieji įvykiai dar labiau pabrėžia, kai svarbu vystyti tokią iniciatyvą.

Pakvietimai bus išsiųsti paskutinę minutę

Čekija, kurios dabartinė vyriausybė po ES ir rytinių kaimynių lyderių susitikimo baigs darbą, nes šalies parlamentas pareiškė jai nepasitikėjimą, neplanuoja atidėti šio susitikimo, sakė vyriausybės atstovas.

Pasak jo, pakvietimai į šį renginį bus išsiųsti „paskutinę minutę“.

N.Popsecu paragino Bendriją paspartinti tempą, jeigu ji tikisi atremti Rusijos užmojus regione, į kurį Maskva pastaraisiais metais reiškė aiškias pretenzijas.

Ekspertas paragino ES pasiųsti į Moldovą aukšto lygio delegaciją, kuri paremtų Bendrijos raginimus „valdžios institucijoms gerbti visas konstitucines laisves“ ir atkurti normalius santykius su Rumunija.

Pasak jo, jeigu Maskvai bus leista pasinaudoti jos turimu pranašumu, Moldova gali tapti „patogesne sąjungininke Rusijai“, o ne ES.

Konfliktų ekspertas iš Belgijos Tanguyis Struye sakė, kad nestabilumą kursto Rusijos ir Europos „žaidimas dėl įtakos“ šiame regione, kuriame taip pat veikia JAV ir Turkija.

Kad ir kokie yra Rytų partnerystės programos tikslai, „nestabilumas tęsis“ dėl energetikos interesų šiame regione, „kol nebus jokio galių susitarimo“ leisti šalims pačioms spręsti savo likimą, sakė jis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min