Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko padėti išgelbėti šlubuojančią Ukrainos ekonomiką pagal planą, numatantį, jog Rusija bus vienintelė Ukrainos vyriausybės euroobligacijų pirkėja.
Rusija pervedė Kijevui pirmąją 3 mlrd. dolerių išmoką, tačiau įšaldė kitą 2 mlrd. mokėjimą, šalyje pagilėjus politinei krizei. Kol kas nežinoma, ar Rusija perves Ukrainai likusią to pagalbos paketo dalį, nes Kremliaus ryšiai su naujaisiais proeuropietiškais Kijevo lyderiais yra šalti.
„Mes neturime jokių teisinių įsipareigojimų“ pervesti lėšas, finansų viceministras Sergejus Storčiakas sakė valstybinei televizijai „Rossija 24“.
„Kalbame apie naują derybų ratą ir naujus susitarimus. Kokį pavidalą jie įgis – laikas parodys“, – pridūrė jis.
Pasak S.Storčiako, šių metų viduryje tikriausiai paaiškės, ar Ukraina sugebės išvengti bankroto, kai ateis laikas išpirkti pirmąją Rusijos įsigytų euroobligacijų partiją.
„Kokia tikimybė, jog pinigai bus grąžinti, paaiškės gana greitai. Pirmasis mokėjimas turėtų būti atliktas birželį“, – nurodė jis.
Jeigu Rusija nesuteiks pagalbos Ukrainai, kurios iždas yra tuščiais ir kuriai gresia didelė finansų krizė, Kijevas turės prašyti pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), taip pat Europos Sąjungos (ES).
Viceministras sakė, kad naujos Ukrainos valdžios gebėjimas grąžinti skolas bus „lakmuso popierėlis“, parodysiantis, kokia Kijevo santykių su skolintojais ateitis.
„Tuos 3 mlrd. dolerių nedavėme kaip dovanos“, – pabrėžė S.Storčiakas.
Jis pakartojo, kad Rusijos vyriausybė abejoja dėl naujosios Ukrainos valdžios legitimumo.
„Labai svarbu. kad žmonės, su kuriais turėsime derėtis ateityje, būtų visiškai teisėti pareigūnai, atstovaujantys valstybės vertybinių popierių“ leidėją.
Laikinasis Ukrainos finansų ministras Jurijus Kolobovas perspėjo, kad „numatomas makroekonominės pagalbos Ukrainai dydis gali pasiekti apie 35 mlrd. dolerių“ iki ateinančių metų pabaigos.
Jeigu Rusija nesuteiks pagalbos Ukrainai, kurios iždas yra tuščiais ir kuriai gresia didelė finansų krizė, Kijevas turės prašyti pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), taip pat Europos Sąjungos (ES).
Tačiau tikėtina, kad tarptautiniai donorai pareikalaus Kijevo imtis skausmingų ekonomikos reformų. Toks reikalavimas jau anksčiau paskatino V.Janukovyčių kreiptis pagalbos į Rusiją, kuri nekėlė griežtų tiesioginių sąlygų.
