Kaip praneša Rusijos žiniasklaida, kol kas nėra jokių žinių, kad kas nors iš skridusiųjų būtų išgyvenęs per katastrofą. Pirminiais duomenimis, lėktuvas sudužo ruošdamasis nusileisti Smolenske, praneša „RIA Novosti“.

Papildyta 11.09 val. „Vesti 24“ praneša, kad išgyvenusių per katastrofą nėra. Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai tikslina žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų skaičių.

Pirminiais duomenimis, lėktuvas, kuriuo skrido L.Kaczynskis su žmona, sudužo Smolensko oro uoste, leisdamasis. Katastrofa įvyko 10.56 val. Maskvos (9.56 val. Lietuvos) laiku. Šaltinių teigimu, žemėdamas lėktuvas kliudė medžio viršūnę, praneša „Wiadomosci“.

L.Kaczynskis su oficialia Lenkijos delegacija skrido į Katynę dalyvauti oficialiame Katynės aukų atminimo paminėjime.

Papildyta 11.21 val. Smolensko srities gubernatorius Sergejus Antufjevas patvirtino, kad nė vienas lėktuvu skridusių žmonių per katastrofą neišgyveno. Žuvo ir Lenkijos valstybės vadovas. Apie tai jis pareiškė televizijos kanalo „Rosija 24“ eteryje.

Kol kas informacija apie tai, kiek iš viso lėktuvu skrido žmonių, yra prieštaringa. Pranešama, kad jų galėjo būti ne 134, o tik 87.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sudarė specialią tyrimo komisiją aviakatastrofos aplinkybėms ištirti. Komisijai vadovaus premjeras Vladimiras Putinas. Be to, D.Medvedevo nurodymu į nelaimės vietą skubiai išskrido nepaprastųjų situacijų ministras Sergejus Šoigu.

Patikslintais duomenimis, leidžiantis Lenkijos prezidento lėktuvui apylinkėse tvyrojo stiprus rūkas.

Papildyta 11.54 val. Lėktuvas su Lenkijos prezidentu ir oficialia delegacija leidosi šiauriau Smolensko esančiame kariniame aerodrome „Severnyj“, netoli Pečiorsko miesto.

Tikslinamos oficialios delegacijos narių, kurie skrido kartu su L.Kaczynskiu, pavardės. Iš viso į oficialią Lenkijos delegaciją buvo įtrauka apie 50 Seimo deputatų ir senatorių, tačiau dalis delegacijos memorialą turėjo pasiekti traukiniu, kuris iš Varšuvos išvyko penktadienį.

Paskelbta, kad L.Kaczynskį lėktuve lydėjo Lenkijos centrinio banko vadovas Slawomiras Skrzypekas ir paskutinis emigracinės Lenkijos vadovybės prezidentas Ryszardas Kaczorowskis.

Po L.Kaczynskio mirties jo pareigas Lenkijoje perėmė Seimo maršalka Bronislawas Komorowskis.

Papildyta 12.34 val.  Gazeta.pl paskelbė kai kurių katastrofoje žuvusiųjų pavardes:
Lechas Kaczyńskis – Lenkijos prezidentas;
Maria Kaczyńska – Lenkijos prezidento žmona;
Ryszardas Kaczorowskis – paskutinis Lenkijos prezidentas emigracijoje;
Krzysztofas Putra – Lenkijos Seimo vicepirmininkas;
Krystyna Bochenek – Lenkijos Senato vicepirmininkė;
Jerzy Szmajdzińskis – Lenkijos Seimo vicemaršalka, buvęs Lenkijos gynybos ministras;
Władysławas Stasiakas – Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovas;
Aleksandras Szczygło – Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas;
Jacekas Sasinas – Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas;
Pawełas Wypychas – Lenkijos prezidento kanceliarijos valstybės sekretorius;
Stanisławas Komorowskis – Lenkijos gynybos viceministras;
Tomaszas Merta – Lenkijos kultūros viceministras;
Maciejus Płażyńskis – buvęs Lenkijos Seimo maršalka;
Mariuszas Kazana – Lenkijos diplomatinio protokolo tarnybos vadovas;
Mariuszas Handzlikas – Lenkijos prezidento kanceliarijos darbuotojas;
Andrzejus Kremeris – Lenkijos užsienio reikalų viceministras;
Franciszekas Gągoras – generolas, Lenkijos kariuomenės generalinio štabo vadovas;
Andrzejus Karweta – viceadmirolas, Lenkijos karo laivyno vadas;
Andrzejus Przewoźnikas – Lenkijos kovų ir kančių atminties apsaugos tarybos generalinis sekretorius;
Ryszardas Rumianekas – Varšuvos kardinolo Stefano Wyszynskio universiteto rektorius;
Grzegorzas Dolniakas – Lenkijos Seimo narys;
Przemysławas Gosiewskis – buvęs Lenkijos vicepremjeras;
Zbigniewas Wassermannas – Lenkijos Seimo narys;
Januszas Kochanowskis – Lenkijos žmogaus teisių komisaras;
Sławomiras Skrzypekas – Lenkijos nacionalinio banko vadovas;
Januszas Kurtyka – Lenkijos nacionalinės atminties instituto prezidentas;
Tadeuszas Płoskis – divizijos generolas, Lenkijos kariuomenės vyskupas;
Aleksandra Natali-Świat – Lenkijos Seimo narė;
Leszekas Deptuła – Lenkijos Seimo narys;
Grazyna Gesicka – buvęs Lenkijos regioninio vystymo ministras;
Arkadiuszas Rybickis – Lenkijos Seimo narys;
Sebastianas Karpiniukas – Lenkijos Seimo narys;
Jolanta Szymanek-Derez – Lenkijos Seimo narė;
Wiesławas Woda – Lenkijos Seimo narys;
Edwardas Wojtas – Lenkijos Seimo narys;
Janina Feklińska – Lenkijos Seimo narė;
Stanisławas Zającas – Lenkjos Seimo narys;
Izabela Jaruga Nowacka – Lenkijos Seimo narė;
Januszas Krupskis – Lenkijos karo veteranų ir represuotų asmenų biuro vadovas;
Tadeuszas Płoskis – Lenkijos kariuomenės vyskupas;
Mironas Chodakowskis – generolas, stačiatikių bažnyčios arkivyskupas;
Adamas Pilchas – evangelikų pastorius;
Piotras Nurowskis – Lenkijos olimpinio komiteto prezidentas.
 

Papildyta 12.47 val. Aleksandras Kwaśniewskis, buvęs Lenkijos prezidentas, TVN24 sakė: „Tai dramatiška, prakeikta Katynė. Pažįstami skambino, klausė, ar mes neskridome. Kiekviena minutė buvo vis dramatiškesnė. Tai didelis praradimas, kurio neįmanoma bus pamiršti“.

„Premjeras sužinojęs apie prezidento mirtį verkė, – radijui ZET pasakojo Lenkijos URM vadovas Radosławas Sikorskis. – Mano pareiga buvo informuoti premjerą, Seimo maršalką ir Jaroslavą Kaczynskį“.

Dar šiandien Varšuvoje katedroje 18 valandą Lenkijos laiku bus laikomos Šv. Mišios katastrofos aukoms atminti. Tokią informaciją suteikė Polovos kurijos notaras Zbigniewas Kępa. Šv. Mišios bus laikomos ir Krokuvos Vavelio katedroje 17.30 val., Mišias laikys Krokuvos metropolitas kardinolas Stanislawas Dziwiszas.

Papildyta 12.56 val.: Pranešama, kad po tagiškos lėktuvo katastrofos Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sušaukė neeilinį ministrų kabineto posėdį, kuris prasidės 13 val. vietos laiku.

Užsienio reikalų ministras Krzysztofas Kwiatkowskis informavo, jog bus organizuojamas išsamus tyrimas dėl Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos.

Papildyta 13.16 val.: Kaip naujienų portalui 15min.lt sakė Lietuvos ambasados Lenkijoje atstovas Ramūnas Davidonis, niekas iš ambasados darbuotojų neskrido lėktuvu, patyrusiu katastrofą. Tačiau, R.Davidonio teigimu, katastrofoje žuvo buvęs Lenkijos ambasadorius Lietuvoje, o dabar Lenkijos ambasadorius Rusijoje Jerzy Bahras, kalbėjęs lietuviškai.

Lietuvos radijui  premjeras A.Kubilius sakė, jog sekmadienį Lietuvos Vyriausybė ketina paskelbti gedulą dėl lėktuvo katastrofos Smolenske.

Papildyta 13.42 val.: Kaip rašo Lenkijos naujienų portalas wbj.pl, lėktuvo juodoji dėžė kol kas nerasta.

Wbj.pl taip pat praneša, kad prezidento pareigas perėmęs B.Komorowskis ir premjeras D.Tuskas ketina skristi į Rusiją. Į Smolenską taip pat išskrenda ir Lenkijos prokoratūros atstovai.

Rasta viena iš sudužusio lėktuvo juodųjų dėžių (papildyta 15.16 val.)

Katastrofos vietoje aptiktas vienas iš dviejų sudužusio lėktuvo savirašių įrašų, vadinamųjų juodųjų dėžių. Aptiktą įtaisą savo reportaže parodė Rusijos televizijos kanalas „Rosija 24“, o informaciją apie radinį naujienų agentūrai „Interfax“ patvirtino Smolensko srities administacija. Pirminiais duomenimis, juodoji dėžė nepažeista. Antrosios dėžės paieškos tęsiamos.

Vis dar tikslinamas žuvusiųjų skaičius. Skaičiai vis dar varijuoja tarp 96 ir 132.

Pagrindinės katastrofos priežasčių versijos yra šios: blogos oro sąlygos, piloto klaida ir techninis gedimas. Pranešama, kad oro uosto teritoriją gaubė rūkas, o L.Kaczynskio lėktuvas mėgino leistis net keturis kartus, kol užkabino medžių viršūnes, nukrito už 300–400 metrų nuo pakilimo tako ir sudužo į kelias dalis.

Paneigta žinia, kad tarp žuvusiųjų buvo ambasadorius (papildyta 15.28 val.)

Pirminiuose žuvusiųjų per katastrofą sąrašuose buvo įrašyta ir Lenkijos ambasadoriaus Rusijoje J.Bahro, anksčiau atstovavusio savo šaliai Vilniuje, pavardė. Lenkijos ambasada Maskvoje paneigė tokią informaciją.

Kaip pareiškė ambasados atstovai, J.Bahras neskrido prezidentiniu lėktuvu, bet buvo tarp tų, kurie pasitiko jį oro uoste. „Pranešimai apie jo žūtį neatitinka tikrovės“, – pareiškė ambasada.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Varšuvoje prie Prezidento rūmų šeštadienį rinkosi minios žmonių.

Į katastrofos vietą išskubėjo Lenkijos ir Rusijos premjerai (papildyta 16.45 val. )

Lenkijos ir Rusijos premjerai D.Tuskas ir V.Putinas abu išskrido iš Varšuvos ir Maskvos į katastrofos vietą prie Smolensko.

Lenkija pareiškė atliksianti ir savo savarankišką nelaimės tyrimą. Jam vadovaus vyriausiasis Lenkijos karinis prokuroras. Anksčiau V.Putinas pareiškė, kad Rusija „yra pasirengusi pateikti Lenkijos tyrėjams visą turimą informaciją“.

Visi žuvusiųjų kūnai, kurie bus aptikti katastrofos vietoje, bus pergabenami į Maskvą. Čia bus bandoma juos identifikuoti. Kaip sakė V.Putinas, Rusijos sostinėje taip pat bus sukurtas specialus štabas.

„RIA Novosti“ praneša, kad rasta ir antroji sudužusio lėktuvo juodoji dėžė.

Rastas prezidento L.Kaczynskio kūnas (papildyta 17.12 val.)

Aviakatastrofos vietoje rastas L.Kaczynskio kūnas. Apie tai praneša „RIA Novosti“, remdamasi įvykio vietoje dirbančiu šaltiniu iš Smolensko srities teisėsaugos institucijų. Oficialiai ši informacija dar nėra patvirtinta.

Agentūros pašnekovas taip pat pažymėjo, kad aviakatastrofos aukų atpažinimui reikės atlikti papildomas DNR ekspertizes bei kitus tyrimus.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministras S.Šoigu paskelbė patikslintą tragedijos aukų skaičių. Jo duomenimis, per lėktuvo avariją prie Smolensko žuvo 97 žmonės.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Iš avarijos vietos išnešami ir į Maskvą išgabenami žuvusiųjų kūnai.

Rasti visų žuvusiųjų kūnai (papildyta 20.53 val.)

Iki šeštadienio vakaro katastrofos vietoje tarp lėktuvo nuolaužų buvo surasti visų 97 žuvusiųjų kūnai, praneša „RIA Novosti“. Šią informaciją patvirtino S.Šoigu.

Pasak ministro, palaikų pergabenimas į Maskvą jau pradėtas. Rusijos sostinė pasirengusi priimti žuvusiųjų artimuosius ir oficialius Lenkijos atstovus.

Rusijos premjeras V.Putinas atvyko į katastrofos vietą ir susitiko su S.Šoigu. Lenkijos premjeras D.Tuskas kol kas dar yra pakeliui į Smolenską.

Rusijos pusė tvirtina, kad avariją sukėlė pilotų rizika (papildyta 22.46 val.)

Lenkijos prezidento lėktuvo ekipažas nepaisė aerodromo tarnybų perspėjimo ir rekomendacijų, bet nusprendė leistis, nepaisydamas nepalankių sąlygų. Apie tai liudija pokalbio tarp ekipažo ir oro uosto dispečerių įrašas, pareiškė Rusijos generalinio prokuroro pirmasis pavaduotojas Aleksandras Bastyrkinas. Jo žodžius perduoda newsru.com.

„Įrašas patvirtina, kad pokalbis buvo būtent toks“, – sakė A.Bastyrkinas per operatyvinio štabo, įkurto katastrofos vietoje, pasitarimą. Šiame pasitarime dalyvavo ir V.Putinas.

Dėl blogo matomumo ir oro sąlygų lėktuvo ekipažui buvo rekomenduota leistis atsarginiuose Minsko arba Vitebsko oro uostuose, pranešė įgaliotasis Rusijos prezidento atstovas Georgijus Poltavčenka, kuris buvo atvykęs į Smolensko oro uostą pasitikti Lenkijos delegacijos ir tapo tragedijos liudininku. G.Poltavčenka taip pat papasakojo, kad lėktuvui leidžiantis nebuvo girdėti įprasto variklių gausmo, o tik keli „keisti smūgiai“.

Rusijos transporto ministras Igoris Levitinas paaiškino, kad lėktuvo pilotas pats priėmė sprendimą leistis, nepaisydamas to, kad matomumas tuo metu siekė vos 400 metrų, nors pagal normatyvus turėtų būti mažiausiai 1000 metrų. Federalinės oro transporto agentūros vadovas Aleksandras Neradka papasakojo, kad lėktuvas leidosi per greitai ir pirmiausia užkliuvo už aštuonių metrų aukščio medžio, nors tuo metu jis dar turėjo būti 60 metrų aukštyje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Tuskas ir Vladimiras Putinas susitiko tragedijos vietoje.

Lenkijos premjeras D.Tuskas atvyko į katastrofos vietą (papildyta 23.05 val.)

D.Tuskas iš Lenkijos atskrido į Smolenską ir kartu su ten jo laukusiu V.Putinu padėjo gėlių prezidento L.Kaczynskio lėktuvo katastrofos vietoje.

V.Putinas ir D.Tuskas susitiko prie operatyvinio štabo, įkurto už šimto metrų nuo tragedijos vietos, praneša vesti.ru. Jie apžiūrėjo katastrofos sceną ir V.Putinas papasakojo savo kolegai iš Lenkijos apie tai, kaip vystėsi įvykiai prieš pusę paros.

Abu premjerai padėjo gėlių prie vienos lėktuvo „Tu-154“ fiuzeliažo nuolaužos. D.Tuskas priklaupė pagerbdamas aukas. Po to abu politikai apsikabino, persimetė keliomis frazėmis rusų kalba ir nuėjo pas gelbėtojus, kurie nelaimės vietoje ir sutemus tęsė darbus.

Vėliau D.Tuskas ir V.Putinas surengė pasitarimą operatyviniame štabe. Čia buvo aptartas palaikų identifikavimas ir būsimos gedulo ceremonijos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Domodedovo“ oro uoste leidžiasi sraigtasparniai su žuvusiųjų palaikais.

Palaikai skraidinami į Maskvą (papildyta 0.04 val.)

Šeštadienio vakarą į Maskvos „Domodedovo“ oro uostą atvyko pirmasis sraigtasparnis „Mi-26T“, atgabenęs per prezidentinio lėktuvo katastrofą žuvusių Lenkijos valstybės veikėjų kūnus. Laukiama, kad netrukus į oro uostą atskris ir antras sraigtasparnis, praneša lenta.ru.

Žuvusiųjų kūnai bus pristatyti į morgą, kuriame ekspertai atliks jų atpažinimą. Kaip anksčiau pareiškė Rusijos sveikatos apsaugos ir socialinio vystymo ministrė Tatjana Golikova, teismo medicinos ekspertai jau yra pasirengę imtis darbo.

Anksčiau Maskvos meras Jurijus Lužkovas raportavo V.Putinui, kad į „Domodedovo“ pasiųsta pakankamai transporto priemonių, kad nebūtų delsiama pergabenant kūnus iš oro uosto į morgą. T.Golikova pridūrė, kad palaikai bus pervežti į Maskvos centrinį teismo ekspertizės biurą.

Oro uostas „Smolensk-Severnyj“ į kurį leisdamasis sudužo Lenkijos prezidento lėktuvas

Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą

1-ojo kanalo stop kadras/Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa