Didžiausią dėmesį rusų jaunuoliai teikia išsilavinimui. Tam prioritetą skiria 65 procentai abiejų lyčių respondentų. Antroje vietoje – vedybos (56 proc.), o trečioje – tarnyba armijoje (55 proc.).
46 Rusijos regionuose atlikta apklausa parodė, kad merginos savo gyvenimo prioritetu laiko sėkmingas vedybas, vėliau vaikų gimimą ir tik trečioje vietoje išskiriamas išsilavinimas. Sėkmingai ištekėti nori 77 procentai, o sulaukti vaikų – 75 procentai rusaičių.
Šie duomenys atspindi Vladimiro Putino valdymo metu Kremliaus vykdomą vadinamųjų tradicinių vertybių sklaidos politiką. Moters vaidmuo suprantamas kaip „šeimos židinio kurstytojos“ ir tik vėliau, likus laiko galima pagalvoti apie mokslus.
Net 52 procentai Rusijos merginų gyvenimo tikslu laiko sugebėjimą skaniai gaminti.
Net 52 procentai Rusijos merginų gyvenimo tikslu laiko sugebėjimą skaniai gaminti.
Tuo pat metu vaikinai didžiausiais gyvenimo tikslais laiko išsilavinimą, vedybas ir tarnybą armijoje. Net 55 proc. rusų vaikinų savo gyvenimo tikslu laiko tarnybą karinėse pajėgose.
Tik kas penktas Rusijos jaunuolis svajoja sukurti verslą. Dar mažiau nori keliauti po pasaulį. Tik kas dešimtas jaunas vaikinas rusas norėtų prisidėti prie labdaringos organizacijos veiklos.
„Rusijos visuomenė išlieka labai konservatyvi. Ypač kai kalba pasisuka apie lyčių vaidmenis“, – teigė sociologė Karina Pipija. „Vyro ir moters vaidmenys suvokiami labai tradiciškai“, – darė išvadą mokslininkė.
Vyro ir moters vaidmenys suvokiami labai tradiciškai, – darė išvadą mokslininkė.
„Moteris turi gimdyti ir rūpintis šeima, o vyras – uždirbti pinigus“, – pridūrė K.Pipija. Jos teigimu, Rusijos visuomenė vis dar labai atsainiai žvelgia į tokius reiškinius kaip feminizmas bei vengia homoseksualių asmenų. Sovietiniu palikimu ji aiškina ir neigiamą požiūrį į verslą.
„Tradiciškai rusai verslininkus vertina neigiamai. Žmonės nemėgsta tų, kurie tampa turtingi ir kažko pasiekia. Rusijos gyventojai vis dar įsitikinę, kad valstybė turi užtikrinti materialinę gerovę ir kažką duoti. Nėra įprasta kažką užsidirbti ar mąstyti apie pelną“, – neigiamą jaunimo požiūrį į verslą aiškino sociologė.
