Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas atidarė dujotiekį „Nord Stream“

Vladimiras Putinas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Vladimiras Putinas.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rusijos bendrovė „Gazprom“ antradienį pradėjo pildyti gamtinėmis dujomis Baltijos jūros dugnu į Vakarų Europos šalis nutiestą vamzdyną „Nord Stream“, o atidarymo ceremonijai vadovavo šios šalies premjeras Vladimiras Putinas.

Per šią ceremoniją, vykusią netoli Sankt Peterburgo esančioje Uosto kompresorių stotyje, V.Putinas įvedė į stoties dispečerio terminalo kompiuterį komandą, paleidžiančią technologinių dujų srautą į pirmąją Rusijos ir Vokietijos jūrinio dujotiekio „Nord Stream“ atšaką.

Iškilmėse dalyvavo ir buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kuris pasirašė sutartį su V.Putinu dėl šio dujotiekio statybos 2005 metais.

Paskutinė „Nord Stream“ „auksinė sandūra“ buvo suvirinta rugpjūčio 19 dieną Uosto užutekyje. Po to dujotiekis buvo pripildytas azoto (inertinių dujų, kurios yra „pagalvė“ tarp oro ir gamtinių dujų) iš Vokietijos pusės.

Leidžiamos į vamzdį gamtinės dujos išstums azotą iš Vokietijos pusės ir pripildys vamzdį iki tam tikro slėgio. Tai yra vadinamosios technologinės dujos, būtinos pradėti transportuoti dujas Europos vartotojams spalį.

Dėl šio prieštaringai vertinamo 1 220 kilometrų vamzdyno projekto 2005 metais susitarė tuometis Vokietijos kancleris G.Schroederis ir V.Putinas, kuris tuo metu buvo Rusijos prezidentas. Tačiau dėl šio žingsnio protestavo Baltijos ir kai kurios kitos Europos Sąjungos (ES) šalys.

„Nord Stream“ per metus tieks 55 mlrd. kubinių metrų dujų, kai jo pajėgumai padidės dvigubai iki 2013 metų.

Vartotojus dujos per „Nord Stream“ turėtų pasiekti spalio pabaigoje arba lapkritį, o antrasis lygiagretus vamzdynas turėtų būti baigtas tiesti iki ateinančių metų pabaigos.

Pirmoji dujotiekio dalis, kuri bus paleista antradienį, prasideda Rusijos šiauriniame mieste Vyborge prie sienos su Suomija ir eina Baltijos jūros dugnu iki Vokietijos pajūrio miesto Greifsvaldo.

Rusija tiekia apie ketvirtadalį ES suvartojamų dujų. Maskva teigia, kad „Nord Stream“ taps saugikliu nuo galimų tiekimo trikdžių tranzito šalyse, su kuriomis Rusijos santykiai labai permainingi – tokiomis kaip Ukraina.

Tuo tarpu šio projekto kritikai ES argumentuoja, jog šis vamzdynas tik dar labiau padidins Bendrijos priklausomybę nuo Rusijos energetikos išteklių ir pakenks pastangoms liberalizuoti Europos energetikos rinką.

Tačiau G.Schroederis išlieka svarbus šio projekto gynėjas ir dabar pirmininkauja „Nord Stream“ akcininkų komitetui.

V.Putinas netikėtai paskelbė planuojamą dujotiekio „techninį paleidimą“ per pirmadienį vykusį vienos regioninės partijos suvažiavimą.

„Palaipsniui ir ramiai tolstame nuo tranzito šalių diktato“, – pareiškė premjeras, akivaizdžiai kalbėdamas apie Ukrainą ir abiejų kaimyninių šalių naujausią ginčą dėl dujų kainų.

Rusijos vyriausybės pranešime nurodoma, jog naujuoju vamzdynu dujos taip pat bus tiekiamos Didžiajai Britanijai, Prancūzijai ir kelioms mažesnėms ES šalims, įskaitant Nyderlandus.

Maskva pridūrė, kad per ateinantį dešimtmetį dujų suvartojimas Europoje gali padidėti 50 proc. – iki 200 mln. kubinių metrų per metus.

„Nord Stream“ per metus tieks 55 mlrd. kubinių metrų dujų, kai jo pajėgumai padidės dvigubai iki 2013 metų.

Rusija seniai ieškojo kelių, kaip būtų galima tiesiogiai tiekti dujas turtingosioms Europos šalims, aplenkiant buvusias Sovietų Sąjungos respublikas, su kuriomis Maskvos santykiai labai nestabilūs.

Tačiau panašus projektas „South Stream“, pagal kurį planuojama nutiesti dujų vamzdyną į Bulgariją Juodosios jūros dugnu, buvo ne kartą atidėliojamas. Tikėtina, kad pietiniu vamzdynu dujos pradės tekėti ne anksčiau kaip 2015 metų pabaigoje.

Dujotiekis „Nord Stream“, kurio ilgis 1 224 km, tiesiogiai sujungs Rusiją ir Europos Sąjungą (ES) per Baltijos jūrą. Šiuo metu jį sudaro dvi atšakos po 27,5 mlrd. kubinių metrų – iš viso 55 mlrd. kubinių metrų per metus. Tačiau Rusijos vadovybė neatmeta tikimybės, kad bus nutiesta ir daugiau magistralės atšakų.

„Nord Stream“ projekto bendrovės „Nord Stream“ bendrasavininkiai – bendrovė „Gazprom“ (51 proc.), „BASF SE/Wintershall Holding GmbH“ ir „E.ON Ruhrgas“ (po 15,5 proc.), Olandijos „Nederlandse Gasunie“ ir Prancūzijos „GDF Suez“ (po 9 proc.).

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min