NATO strateginės komunikacijos ekspertai teigia, kad A.Merkel pozicijas Vokietijoje Kremlius bando klibinti palaikydamas neramumus pabėgėlių klausimu.
Vieno iš strateginės komunikacijos centrų vadovas Janis Sartsas „The Observer“ pažymėjo, kad Rusija jau anksčiau rėmė ekstremistus Europoje, o dabar specifiškai nusitaikė į Vokietiją, kurioje neramumus kelia šalį praėjusiais metais užplūdusi migrantų banga.
Išnaudoja neramumus
„Rusija kuria valdomą tinklą. Ji galės juo pasinaudoti, kritikuodama Europos veiksmus ir skaldydama politinę vienybę“, – teigė J.Sartsas.
„Angela Merkel buvo labai atkakli sankcijų Rusijai šalininkė, tačiau nėra tik bausmė, tai bandymas pasinaudoti dabartinėmis sąlygomis ir sukurti naują politinį lauką Vokietijoje“, – sakė jis.
„Manau, kad jie bando, ar galima tokioje didelėje ir, normaliomis sąlygomis, stabilioje valstybėje sukurti sąlygas lyderių pasikeitimui. Jie naudojasi rusakalbiais, socialiniais tinklais, bando naudoti egzistuojančias problemas. Naudotis kraštutinės dešinės naratyvu ir tai paversti nauda sau“, – sakė ekspertas.
Vokietijos rusakalbius pastaruoju metu vis dažniau pastebi ir rusiškos televizijos. Sausio mėnesį Rusija sukėlė skandalą dėl vėliau melaginga pripažintos istorijos apie Vokietijoje pabėgėlių tariamai išprievartautą nepilnametę mergaitę rusę.
Po šios istorijos Vokietijos miestuose kilo nemenka vietinių rusakalbių pasipiktinimo banga. Rusijos vėliavos buvo matomos ir protestuose prieš A.Merkel migracijos politiką.
Palaiko ekstremistus
„Kalbant plačiau, galite atsekti Rusijos pėdsakus kraštutinės kairės ar dešinės pozicijoje. Jei tik esi ekstremistinė jėga, tai Rusija ateis tau į pagalbą“, – pridūrė J.Sartsas.
„Mes tai matėme Vokietijoje. Dezinformacija yra geriausias poveikio įrankis, kai priešas to nepastebi. Turėčiau pastebėti, kad vis dar yra labai nemažai valstybių, kurios nepastebi arba renkasi nepastebėti“, – teigė jis.
Daugiau nei milijono migrantų antplūdį nulėmęs kanclerės A.Merkel pareiškimas apie „atvirą Vokietiją“ sulaukė nemažos dalies vokiečių kritikos ir jau atsiliepė jos vadovaujamos krikščionių demokratų partijos populiarumui.
A.Merkel, naujausių apklausų duomenimis, kaip šalies vadove nepasitiki jau net 81 proc. Vokietijos gyventojų, teigdami, kad ji nebekontroliuoja situacijos. Parama kanclerei šiuo metu mažiausia per visus ketverius jos kadencijos metus.
Į populiariausiųjų partijų gretas tuo pat metu veržiasi „Alternatyva Vokietijai“ – kraštutinių dešiniųjų judėjimas. Kremliaus televizijos dažnai nušviečia šios partijos rengiamus protestus, kuriuose negailima aštrių pasisakymų dabartinei šalies vadovybei bei raginama užverti sienas ir imtis pragmatiškos politikos.
Pripažino Balkanų kelio uždarymo naudą
Kanclerė A.Merkel bando atgauti vokiečių pasitikėjimą ir parodyti, kad yra pasirengusi būti ne tik dosni, bet ir griežta.
Pirmadienį ji pripažino, kad Vokietijai buvo naudingas Balkanų valstybių sprendimas uždaryti savo sienas ir taip sustabdyti į šiaurę keliaujančių migrantų srautą, tačiau, pasak jos, šis sprendimas nėra ilgalaikis.
„Neabejotina, kad Vokietijai naudingas migrantų kelio uždarymas, bet iš padėties Graikijoje matome, kad tai nėra amžinas sprendimas“, – sakė ji žurnalistams, kai jos partija dėl liberalios politikos pabėgėlių atžvilgiu patyrė skaudžių pralaimėjimų per savaitgalį vykusius trijų žemių regioninių parlamentų rinkimus.
Vakarų Balkanų šalims uždarius vadinamąjį migrantų maršrutą, Vokietijoje, į kurią pernai per dieną atvykdavo tūkstančiai prieglobsčio prašytojų, atvykėlių srautas gerokai sumažėjo.
