A.Bluntas žinomas kaip šnipų ratelio „ketvirtas vyras“, kuriuos Kembridžo universitete užverbavo sovietų žvalgyba. Dirbdamas britų žvalgyboje MI5 jis perdavė Maskvai šimtus slaptų dokumentų.
A.Bluntas savo 30 tūkst. žodžių išpažintį baigė prieš mirtį 1983 metais. Atsiminimai britų bibliotekai buvo perduoti saugoti su ta sąlyga, kad jie taps viešai prieinami po ketvirčio amžiaus. Ketvirtadienį tai ir buvo padaryta.
Daugelis tai būtų pavadinę garbingu išėjimu. Tačiau po ilgų svarstymų nusprendžiau, kad tai būtų buvęs bailus poelgis, – pasakojo Anthony Bluntas.1931 metais A.Bluntas, tuo metu Kembridžo universiteto Švč.Trejybės koledžo dėstytojas, susipažino su spalvingu homoseksualios orientacijos studentu Guy Burgessu ir šis įkalbėjo jį nestoti į Komunistų partiją, nors tai daryti spaudė kairiųjų pažiūrų kolegos.
Vietoj to, G.Burgessas užverbavo jį dirbti sovietų žvalgybai.
„Galbūt būčiau tapęs Komunistų partijos nariu, tačiau Guy, nepaprastai įtaigus asmuo, įkalbėjo mane prisidėti prie jo“, – rašė A.Bluntas.
„Tuo metu nesupratau, kad buvau politiškai naivus, ir neteisingas padėties vertinimas lėmė tokius mano politinius žingsnius“, – svarstė A.Bluntas.
„Atmosfera Kembridže buvo labai intensyvi, o entuziazmas imtis bet kokios antifašistinės veiklos buvo toks didelis, kad padariau didžiausią savo gyvenimo klaidą“, – rašė buvęs sovietų šnipas.
1936 metais A.Bluntas paliko Kembridžą ir vėliau ėmė dirbti britų žvalgybos MI5 vidaus reikalų padalinyje. Tokiu būdu šimtai dokumentų atsidūrė KGB pirmtakės NKVD rankose.
Kembridžo šnipų grupei dar priklausė Haroldas Philby, slapyvardžiu Kimas, ir Donaldas Macleanas. G.Burgessas ir D.Macleanas 1951 metais pasprunka į Sovietų Sąjungą, o 1963 metais ten atsidūrė ir H.Philby.
Savo atsiminimuose A.Bluntas pasakoja tikėjęsis po Antrojo pasaulinio karo nutraukti šią slaptą misiją ir atnaujinti akademinę meno istoriko veiklą.
„Buvau nusivylęs tiek marksizmu, tiek Rusija. Tikėjausi, kad nieko daugiau neišgirsiu apie savo draugus Rusijoje ir galėsiu tęsti įprastą akademinę veiklą“, – rašė A.Bluntas.
„Žinoma, tai nebuvo taip paprasta, nes žinojau apie besitęsiančią Guy, Donaldo ir Kimo veiklą“, – rašė A.Bluntas.
1965 metais MI5 gavo įrodymų apie A.Blunto veiklą ir šnipas mainais už neliečiamybę prisipažino esąs kaltas bei davė parodymus. Tokiu būdu jo veikla liko valstybės paslaptimi.
Tačiau 1979 metų lapkritį tuometinė premjerė Margaret Thatcher atskleidė šią informaciją per Bendruomenių rūmų posėdį. A.Bluntas rašo, kad tai vos neprivedė jo iki savižudybės.
„Daugelis tai būtų pavadinę garbingu išėjimu. Tačiau po ilgų svarstymų nusprendžiau, kad tai būtų buvęs bailus poelgis“, – pasakojo A.Bluntas.
Paviešinus jo veiklą, A.Bluntas ėmė slapstytis ieškodamas paguodos „viskyje ir intensyviai dirbdamas". Manoma, kad prieš grįždamas į Londoną – čia jis ir mirė – buvęs sovietų šnipas gyveno kažkur Europoje.
