Kaip pranešama britų laikraščio „The Daily Telegraph“ tinklalapyje, kalbėdamas per svarstymus, kokį vaidmenį Didžioji Britanija atliko Irako kampanijoje, Ch.Meyeris prisiminė, kad 2002 metais abiejų šalių lyderiai kelias valandas vienu du kalbėjosi rančoje Kroforde.
Pasak buvusio ambasadoriaus, kitą dieną po šio pokalbio Britanijos vyriausybės vadovas pasakė vieną svarbiausių savo kalbų, kurioje pavadino Irako prezidentą Saddamą Husseiną „labai pavojingu, kad jo nebūtų galima pastebėti“. Tada jis pirmąjį kartą viešai užsiminė apie „režimo pakeitimą“ Irake.
Anksčiau ketvirtadienį laikraštyje „The Daily Telegraph“ pasirodė pranešimas, kad Didžiosios Britanijos vadovybė prieš kelias dienas iki įsiveržimo į Iraką pradžios 2003 metais gavo žvalgybos pranešimų, esą Saddamo Husseino turimas masinio naikinimo ginklas buvo išardytas.
Buvęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos Tarptautinio saugumo valdybos viršininkas Williamas Ehrmanas papasakojo, kad 10 dienų prieš prasidedant karo operacijai buvo gauta žvalgybos pranešimų, jog „cheminiai ir biologiniai ginklai buvo išardyti“.
Drauge W.Ehrmanas pabrėžė, kad žvalgyba nebuvo visiškai tikra dėl gautų žinių teisingumo. Kaip jis pridūrė, šiuo atveju buvo svarbu, kad Irakas turi tokį ginklą, nors ir išardytą.
Tokių ginklų Irake niekada taip ir nebuvo rasta.
Antradienį Didžiojoje Britanijoje prasidėjo nepriklausomo tyrimo dėl šalies vaidmens Irako kare vieši posėdžiai, kurių kulminacija bus labai laukiamas buvusio ministro pirmininko T.Blairo liudijimas.
Tyrimo komiteto pirmininkas, buvęs valstybės tarnautojas Johnas Chilcotas pirmadienį išreiškė įsitikinimą, kad pateiks „nuodugnią ir įžvalgią“ ataskaitą apie sprendimų priėmimo procesą, kuris įtraukė Didžiąją Britaniją į tą konfliktą.
T.Blairo sprendimas paremti JAV prezidentą G.W.Bushą ir nusiųsti į Iraką 45 tūkst. britų karių buvo priimtas nepaisant didelio nepritarimo Didžiojoje Britanijoje ir visoje Europoje, be aiškaus Jungtinių Tautų (JT) pritarimo.
