-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kaip atrodys Rusija be V.Putino: ar Europa pasiruošusi galvoti apie tai

Trečiadienį Europos Parlamento (EP) nariai ilgais plojimais įvertino nužudyto Rusijos opozicijos atstovo Aleksejaus Navalno našlės Julijos Navalnajos kalbą. Nors institucijoje bus ir toliau diskutuojama dėl opozicionieriaus mirties, šios kadencijos EP greičiausiai neturės plano, kaip bendrauti su demokratine Rusija, sako europarlamentaras Andrius Kubilius, su kolegomis paruošęs tai apibrėžiančią ataskaitą. Anot jo, taip yra dėl to, kad Europoje apie tai dar bijoma kalbėti.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas / Vida Press nuotr.

„V.Putino agresija prieš Ukrainą sudaro galimybes realiai pasiekti tokį rezultatų, kad Rusijai pralaimėjus Ukrainoje, galima tikėtis ir kad V.Putino režimas neišsilaikys Maskvoje ir kad atsivers galimybės pamažu evoliucionuoti link normalios valstybės. Nebus taip, kad vieną dieną buvo V.Putinas, o po to švari demokratija“, – žurnalistams kalbėjo A.Kubilius.

J.Navalnaja: A.Navalno idėjos versdavo Kremlių panikuoti

Nužudyto Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno našlė Julija Navalnaja trečiadienį Strasbūre kreipėsi į Europos Parlamentą.

J.Navalnaja Parlamento nariams papasakojo apie rinkimų kampanijos sąlygas Rusijoje ir sulygino jas su Europos Parlamento rinkimais – tiek A.Navalnui, tiek kitiems opozicijai priklausantiems Rusijos politikams laisvė rengti rinkimų kampanijas buvo griežtai apribota. Situacija iš esmės nesikeičia ir artėjant naujiems Rusijos prezidento rinkimams.

Opozicionieriaus našlė teigė, kad uždraudus A.Navalnui Rusijoje skleisti savo idėjas oficialiais kanalais, jis ieškojo kitų būdų – tarp jų ir „Youtube“ kanale.

„Jei tau neleidžiama balsuoti, galima sugalvoti taktinę balsavimo strategiją, siekiant perimti balsavimo vietas iš valdančiosios partijos. Būdamas V.Putino gulage A.Navalnas sugebėjo perduoti idėjas projektams, kurie priverstų Kremlių panikuoti“, – sakė J.Navalnaja.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Julija Navalnaja
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Julija Navalnaja

„V.Putino jūs nenugalėsite manydami, kad jis yra principo ir moralės žmogus, nes jis toks nėra“

„Jis buvo priešingybė viskam, kas nuobodu. Ir tai yra atsakymas į klausimą – jeigu tikrai norite įveikti V.Putiną, turite tapti novatoriais. Negalite būti nuobodūs. Jūs V.Putinui nepakenksite parengę dar vieną rezoliuciją ar dar vieną sankcijų paketą, kuris ne kažkuo skiriasi nuo ankstesnių. Jūs jo nenugalėsite manydami, kad jis yra principo ir moralės, taisyklių žmogus, nes jis toks nėra“, – tęsė J.Navalnaja.

Moteris teigė, kad skaudžiausi ginklai V.Putinui ir jo aplinkai gali tapti nelegalaus turto ir finansinių šaltinių tyrimai, atliekami ES ir sąjungininkių institucijose.

„V.Putinas yra organizuotos nusikaltėlių gaujos lyderis“

„Jūs turite reikalų ne su politiku, bet su kruvinu monstru. V.Putinas yra organizuotos nusikaltėlių gaujos lyderis <...> Mums reikia tyrimų, o ne diplomatinių notų, mums reikia ieškoti mafijos bendrininkų jūsų šalyse, ieškoti tų diskretiškų teisininkų ir finansininkų, kurie padeda V.Putinui ir jo draugams slėpti pinigus“, – sakė nužudyto opozicionieriaus žmona.

Savo kalboje ji taip pat pabrėžė, kad Rusijoje yra ne vienas milijonas žmonių, smerkiančių V.Putino sukeltą karą.

„Dešimtys milijonų rusų yra prieš V.Putiną, prieš karą, prieš jo skleidžiamą blogį. Mes jų neturėtume persekioti, priešingai, su jais, su mumis, reikia bendradarbiauti“, – sakė J.Navalnaja.

Apie A. Navalno mirtį atokiame kalėjime Arktyje, kur 47 metų vyras atlikinėjo 19 metų laisvės atėmimo bausmę, buvo paskelbta vasario 16 d.

A.Navalnas organizuodavo didžiulius protestus prieš Kremlių, kol 2021 metais buvo suimtas, kai grįžo į Maskvą iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

47 metų A.Navalnas – garsiausias prezidento Vladimiro Putino kritikas – mirė vasario 16-ąją, praleidęs trejus metus už grotų dėl kaltinimų, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.

Vasario 24 d. po ilgų derybų A.Navalno kūnas perduotas jo motinai.

Europos Parlamentas nenori kalbėti apie demokratinės Rusijos planus

Nors likus valandai iki J.Navalnajos kreipimosi, žiniasklaidai ir kitiems stebėtojams numatytų vietų plenarinėje salėje dar buvo pakankamai, artėjant kreipimuisi, jos užsipildė.

J.Navalnaja pasitikta plojimais, tuomet pristatytas trumpas vaizdo įrašas apie A.Navalno gyvenimą ir palikimą.

Tiesa, Rusijos opozicionieriaus našlės atėjo pasiklausyti ne visi parlamentarai – nemaža dalis parlamento narių vietų buvo tuščios.

Kalbai pasibaigus daugelis parlamentarų ją palydėjo ilgais plojimais ir stovėdami.

Autoriaus nuotr./Europos Parlamentas
Autoriaus nuotr./Europos Parlamentas

Trečiadienio popietę EP nariai toliau diskutuos su Komisijos ir pirmininkaujančios Belgijos atstovais dėl A.Navalno mirties.

Tikimasi, kad jie pasmerks Rusijos režimą ir prezidentą Vladimirą Putiną ir aptars pavojingą padėtį, su kuria Rusijoje susiduria opozicijos veikėjai, žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai. Dėl rezoliucijos bus balsuojama ketvirtadienį.

Visgi Rusijos opozicijos būklės ir šalies demokratizavimo tema Strasbūre šią sesiją galėjo skambėti ir dar garsiau.

Lietuvos europarlamentaro Andriaus Kubiliaus su kolegomis paruošta ataskaita apie ES ir Rusijos ateities santykius šioje sesijoje nebus aptarinėjama – jos vertinimas atidėtas neribotam laikui, galimai netgi kitai Europos Parlamento kadencijai.

Įvairiomis prognozėmis – tarp jų ir Europos institucijose dirbančių Lietuvos politikų – po gegužę įvyksiančių rinkimų Europarlamente greičiausiai padidės euroskeptiškų parlamentarų gretos.

Nors tradicinės proeuropietiškos partijos, manoma, išlaikys stiprias pozicijas ir lemiamą balsą kertiniais klausimais, politinių jėgų kaita greičiausiai kels papildomų iššūkių vieningam žvilgsniui į Europos ateitį. Tarp jų, galima numanyti, ir su įvairialype parama Ukrainai susijusiais klausimais.

Už minėtą ES ir Rusijos tolesnių santykių gaires pradėsiančią brėžti ataskaitą buvo numatyta balsuoti Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete, ją patvirtinus ten – balsuoti plenarinėje sesijoje. Visgi komitete tokio balsavimo nebuvo, kelis kartus jį atidėjo, nes nebuvo politinio sutarimo, kad to reikia.

A.Kubilius pirmadienį susitikime su Lietuvos žurnalistais sakė, kad ataskaitoje bandyta formuoti nuostatą, kokia turi būti ES politika Rusijos atžvilgiu „vidutinės trukmės laikotarpiu“.

„ES turi būti pasirengusi permainoms Rusijoje ir, kai tokia galimybė atsiras, trumpuoju ar vidutiniu laikotarpiu, ES turės [su Rusija] bendrauti“, – nurodė jis.

Iki naujų EP rinkimų liko mažiau nei 100 dienų ir Ukrainos bei Rusijos tema nėra populiari tarp rinkėjų balsus medžiojančių įvairių šalių politikų. Tuo labiau, tokia tolima vizija kaip demokratinė Rusija.

„Vakarai yra baimių kryžkelėje“

„Ne visi tiki, kad demokratija Rusijoje kada nors gali būti – tai viena priežastis. Nors A.Navalno žūties atveju, visi kalba, mes už A.Navalną, už jo idėjas ir demokratiją. <...>

Vakarai yra, vadinčiau, baimių kryžkelėje – jie bijo Rusijos pralaimėjimo, bijo Ukrainos laimėjimo, nes jeigu Rusija pralaimi, V.Putinas krenta – kas po to? Gali būti ir dar blogiau. Bijo ilgo karo, nes pavargs Vakarai, ir bijo trumpo karo – nes jeigu trumpas karas, reikia duoti daug ginklų Ukrainai ir galbūt V.Putinas eskaluos atsaką. Esame šiokioje tokioje minčių aklavietėje“, – nurodė politikas.

Tai, kad Europos parlamentarai netgi nebalsuoja dėl minėtos ataskaitos, kuri kol kas liko juodraščiu, A.Kubiliui rodo „daug kitų dalykų“.

Reikalautų ne tik desovietizacijos, bet ir „deputinizacijos“

Dokumente nurodoma nemažai sąlygų, kokia Rusija turėtų tapti, kad jos ir ES santykiai taptų „konstruktyviais“ ir normalizuotųsi.

Be pagarbos žmogaus teisėms, laisvų rinkimų bei žiniasklaidos, jame yra ir kitų temų, kurios yra būdingos ne kiekvienam pasaulio autoritariniam režimui, o būtent Rusijai.

Pavyzdžiui, santykių tarp ES ir Rusijos normalizavimui reikėtų pašalinti Baltarusijoje dislokuotus branduolinius ginklus – žinoma, tai turėtų būti karo veiksmų nutraukimo ir rusų karių išvedimo iš Ukrainos teritorijos veiksmų dalis.

Kitos numatytos sąlygos yra labiau strateginės ir liečia ne tik šiandien karo draskomą Ukrainą, tačiau ir Baltijos bei kitas buvusias SSRS šalis.

„Pradėti istorinio susitaikymo ir žalos atlyginimo procesą su šalimis, nukentėjusiomis nuo sovietų okupacijos, įskaitant istorinių vertybių ir artefaktų grąžinimą“, – viena iš sąlygų nurodoma dokumente.

Naujoji Rusija taip pat turėtų nutraukti bet kokį kišimąsi į demokratinius procesus ES valstybėse narėse ir bet kurioje šalyje, įskaitant dezinformacijos skleidimą ir manipuliavimą informacija internete ir ne internete, finansinę ir materialinę paramą antidemokratinėms politinėms partijoms ir judėjimams.

Dar vienas iš nurodytų kriterijų – ne tik visiška Rusijos desovietizacija, tačiau ir „deputinizacija“.

„Atvirai pasmerkti visus sovietų ir V.Putino režimų nusikaltimus, kartu atliekant išsamų istorinį ir teisinį vertinimą, taip pat atveriant visus sovietų ir Rusijos saugumo tarnybų archyvus; besąlygiškai bendradarbiauti su visomis valstybės institucijomis, tiriančiomis patvirtintus ar įtariamus Rusijos žvalgybos išpuolius ES teritorijoje, taip pat panašius veiksmus Jungtinėje Karalystėje, Rytų partnerystės šalyse ir šalyse kandidatėse į ES“, – rašoma dokumente.

Ar Rusija gali tapti normalia demokratija?

Visa tai, atsižvelgiant į Rusijos padėtį šiandien, atrodo sunkiai tikėtina – V.Putino karo mašina neatsisako Ukrainos niokojimo, o ilgametis Rusijos prezidentas jau ruošiasi naujiems rinkimams.

Beveik nėra abejojančių, kad šiuose rinkimuose, kuriuos nepriklausomi stebėtojai kiekvieną kartą vadina neskaidriais, prezidento kėdė jau rezervuota būtent V.Putinui.

Jo jau daugiau nei du dešimtmečius trunkančio valdymo metu Rusija užėmė ne tik Ukrainos, tačiau ir Sakartvelo teritorijas, o pats V.Putinas yra ne kartą išsakęs savo nostalgiją sovietmečiui. Tad punktai dėl Rusijos ir SSRS skriaudos atitaisymo, Rusijos valdžiai ir visuomenei gali būti itin sunkūs.

Tačiau pirmadienį su žurnalistais kalbėjęs A.Kubilius sako tikintis, kad ilguoju laikotarpiu demokratiniai pokyčiai Rusijos viduje įmanomi.

Jis pabrėžia, kad net ir geriausiu scenarijumi – Ukrainai atkovojus jos užimtas teritorijas – Rusija nenustos egzistuoti, todėl reikėtų jau dabar galvoti, kaip su ja reikės bendrauti po to.

„Pirmas dalykas – ko Lietuvoje ir Europoje trūksta, to bendro supratimo, kad Rusija vis tiek liks šalia. Tokiu atveju, mes turime suprasti savo megatikslą. Strateginis mūsų tikslas, man atrodo, turėtų būti labai aiškus – padaryti viską, kad galėtumėm gyventi šalia normalios kaimynės. V.Putino agresija prieš Ukrainą sudaro galimybes realiai pasiekti tokių rezultatų, kad Rusijai pralaimėjus Ukrainoje, galima tikėtis ir kad V.Putino režimas neišsilaikys Maskvoje ir kad atsivers galimybės pamažu evoliucionuoti link normalios valstybės. Nebus taip, kad vieną dieną buvo V.Putinas, o po to švari demokratija“, – žurnalistams kalbėjo politikas.

Aivaro Žydelio /15min. nuotr./Andrius Kubilius
Aivaro Žydelio /15min. nuotr./Andrius Kubilius

„Aš čia nematau tokių iš esmės kažkokiais įrodymais pagrįstų argumentų“, – paklaustas apie demokratinės Rusijos viziją tęsė A.Kubilius.

Jis taip pat palygino dabartinę Rusijos situaciją su paskutiniais Sovietų Sąjungos metais. Dar 1984 m., likus metams iki Michailo Gorbačiovo inicijuotos „Perestroikos“, didžiumai Sovietų Sąjungos gyventojų buvo sunku įsivaizduoti, kad gyvenimas per artimiausius penkerius metus dramatiškai pasikeis ir atves penkiolika SSRS valstybių į demokratijos ir kapitalizmo pasaulį.

„Nesakau, kad dabar yra tas pats ir kad sąlygos yra panašios, bet sakyti, kad Rusijoje niekada nieko neįvyks – nematau tokių argumentų. Galime spėlioti, galvoti, ar įvyks anksčiau ar vėliau, bet kas gali [tai] pagreitinti – galima drąsiai pasakyti. Tai yra pralaimėjimas Ukrainai ir Vakarams. Tai yra pagrindinis faktorius“, – kalbėjo A.Kubilius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius