Vokietijoje galioja specialus mokestis kavai. Už kiekvieną paskrudintos kavos pupelių kilogramą valstybei reikia sumokėti 2,19 euro. Be to, už kavą dar mokamas 7 proc. pridėtinės vertės mokestis, todėl kartais kavos kilogramas kainuoja mažiau, nei už jį sumokama mokesčių. Toks dvigubas apmokestinimas gerokai sumažina kava prekiaujančių Vokietijos verslininkų konkurencingumą tiek šalies, tiek visos Europos rinkoje.
Vokietijoje kavos mokestis buvo įvestas po Antrojo pasaulinio karo. Tuomet kava buvo laikoma retu ir brangiu gėrimu. Kava buvo priskirta prabangos prekėms ir todėl papildomai apmokestinta. Tačiau nuo tada padėtis smarkiai pasikeitė – kava, kaip ir arbata, tapo kasdieniu gėrimu, o arbatai specifinis mokestis Vokietijoje buvo panaikintas 1993 metais.
Mokestį už kavą Europoje moka ne tik vokiečiai, bet ir belgai bei danai, tiesa, gerokai mažesnį. Todėl susivienijimo „Coffee Hunting" lobistai ir prašomi pramušti naują kavos apmokestinimo įstatymą. Jei mokestis butų sumažintas, kava atpigtų, o tai papildomai skatintų jos paklausą ir padėtų greičiau atsigauti ūkiui – ne tik Vokietijos, bet ir kavą auginančių valstybių. Kava atpigtų ir Lietuvoje, kuri taip pat importuoja iš Vokietijos skrudintą ir maltą kavą.
Vokiečiai jau renka parašus savo prašymui paremti ir tą ketina daryti iki rugpjūčio 25 dienos. Tačiau vis dar neaišku, ar Bundestagas pasirengęs kavos mokestį panaikinti arba bent jau sumažinti. Pirmiausia todėl, kad iš jo biudžetas surenka nemažą sumą, nes Vokietijoje egzistuoja tikras kavos kultas. Kasmet vidutiniškai vienas vokietis išgeria 148 litrus kavos. Labiausiai šį gėrimą vertina gydytojai, žurnalistai, policininkai ir studentai. Europoje daugiau kavos už vokiečius išgeria tik suomiai.
