Pasak jo, tik laiko klausimas, kuomet kurios nors Baltijos pakrantės gyventojai žiniasklaidoje pamatys pranešimą: „1 tūkst. tonų naftos artėja prie mūsų kranto“.
Naftos išsiliejimo grėsmė, anot M.Von Schenko, didėja, nes Baltijos jūroje plaukioja vis daugiau tanklaivių. Jis taip pat pažymėjo, kad išsiliejusios medžiagos Baltijos jūroje išlieka ilgai, nes vandens apykaita joje trunka 30 metų, o vanduo yra šaltas, todėl nafta tirpsta lėčiau nei šiltose jūrose.
„Šiuo metu apie 30 Švedijos pakrančių savivaldybių turi tokius planus, bet mes manome, kad turi turėti visos“, – sakė ekspertas, kuris šiuo metu įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamą Baltijos jūros apsaugos projektą „Baltic Master II“ Švedijoje.
Pasak jo, specialus reagavimo į naftos išsiliejimą planas leidžia ne tik geriau suprasti, ką reikia daryti nutikus nelaimei, bet supaprastina įvairių tarnybų bendravimą, kurio kokybė tokiu atveju leidžia veikti žymiai operatyviau. Naftos išsiliejimo grėsmė, anot M.Von Schenko, didėja, nes Baltijos jūroje plaukioja vis daugiau tanklaivių.
„Kuriant apsaugos planą, būtina planuoti į priekį, kokias teritorijas saugoti pirmiausia, kokias paaukoti didelio išsiliejimo atveju. Visko negalima apsaugoti“, – kalbėjo M.Von Schenkas.
Kalbėdamas apie kitas grėsmes Baltijos jūroje jis paminėjo ir šiuo metu jos dugnu tiesiamą dujotiekį „Nord Stream“, tačiau pridūrė, kad nėra šios srities žinovas, todėl išsamiai šito nekomentavo.
„Žvejyba kelia didžiausią grėsmę, tuomet teršimas trąšomis ir naftos išsiliejimai“, – kalbėjo M.Von Schenkas komentuodamas didžiausias grėsmes Baltijos jūrai.
