9,5 metro skersmens gręžimo mašinai įveikus paskutinius 1,5 metro uolienų, kalnakasiai iš abiejų pusių tunelio, kuris buvo kasamas 15 metų, susitikę paspaudė vieni kitiems rankas, – tai rodyta per televiziją. Abi tunelio pusės susijungė maždaug dviejų kilometrų gylyje po kalnais.
„Čia, Šveicarijos Apių širdyje vienas didžiausių aplinkosaugos projektų kontinente tapo tikrove“, – pareiškė Šveicarijos susisiekimo ministras Moritzas Leuenbergeris.
Dar anksčiau jis sakė, kad „Gotardo (tunelis) visada bus įspūdingas ir grandiozinis paminklas, su kuriuo bus lyginami visi kiti tuneliai“.
„Gotardo mitas bus sulaužytas trečią kartą. Mūsų protėviai nuo Viduramžių stengėsi pasiekti, kad kalnas būtų praeinamas“, – savo ruožtu Federalinės transporto valdybos direktorius Peteris Fueglistaleris pareiškė laukusiems šios įspūdingos akimirkos žurnalistams, kurie susirinko, kad galėtų dalyvauti 12 val. 30 min. Grinvičo (15 val. 30 min. Lietuvos) laiku prasidėjusioje tunelio užbaigimo ceremonijoje.
57 kilometrų ilgio Gotardo bazinis tunelis taps centriniu elementu naujoje magistralėje, sujungsiančioje Europos šiaurės ir pietryčių regionus. Geležinkelis, kurį planuojama atidaryti 2017 metais, turėtų sumažinti sunkvežimių ir lengvųjų automobilių eismo intensyvumą centrinės Šveicarijos Alpėse.
Keleiviai galės nuvažiuoti iš Italijos šiaurinio miesto Milano į Ciurichą greičiau nei per tris valandas, kai šiuo metu tokia kelionė trunka apie keturias valandas. Per šį tunelį taip pat bus patogiau nuvažiuoti į toliau šiaurėje esančią Vokietiją.
Tačiau 9,8 mlrd. Šveicarijos frankų (25 mlrd. litų) kainuosiantį projektą šalis taip pat ryžosi įgyvendinti paskatinta visuomenės susirūpinimo dėl didelės Alpių taršos, kurią lemia intensyvėjantis automobilių tranzito srautas iš kaimyninių šalių.57 kilometrų ilgio Gotardo bazinis tunelis taps centriniu elementu naujoje magistralėje, sujungsiančioje Europos šiaurės ir pietryčių regionus.
Tunelio viduryje vyksiančioje ceremonijoje dalyvauja apie 200 garbingų svečių. Ji taip pat tiesiogiai transliuojama Šveicarijos televizijos ir stebima Liuksemburge susirinkusių Europos Sąjungos (ES) šalių susisiekimo ministrų.
Dėmesio sulaukė ir kai kurie iš maždaug 2 500 tunelio statytojų. Daugelis jų tunelio kasimo darbų pabaigą švęs tiesiai virš požeminės magistralės abiejų dalių sujungimo vietos esančiame kalnų kaime Sedrune.
Kasant šį tunelį didelėje kaitroje ir drėgmėje išgręžta ir išsprogdinta 13 mln. kubinių metrų uolienų. Atliekant šiuos darbus iš viso žuvo aštuoni žmonės.
Gotardo tunelis pranoks 53,8 kilometro ilgio Seikan geležinkelio tunelį, jungiantį Japonijos salas Honšiū ir Hokaidą, taip pat ilgiausią pasaulyje požeminį automobilių kelią – 24,5 kilometro ilgio Lerdalio tunelį Norvegijoje.
Šveicarija praėjusiame dešimtmetyje siekė įtikinti skeptiškai nusiteikusias kaimynines šalis prisidėti lėšomis prie jos ambicingų ir brangių Alpes kertančio geležinkelio planų.
Tačiau šie planai įgijo didesnį svorį, kai per 1994 metais vykusį referendumą Šveicarijos piliečiai pritarė žaliųjų pasiūlymui apriboti Alpėse sunkvežimių eismą, tuo pačiu suvaržant didėjantį prekių tranzitą tarp ES šalių.
Trečiadienį paskelbti apklausos rezultatai byloja, kad šveicarų nuomonė nuo to laiko nepasikeitė.
67 proc. respondentų pasisako už draudimą sunkvežimiams važiuoti San Gotardo automobilių tuneliu, rodo apklausa, kurią užsakė viena Alpių gamtos apsaugos lobistų organizacija.
Pastaraisiais metais Austrija, Prancūzija ir Italija ėmėsi įgyvendinti du kitus įspūdingus geležinkelio tunelių statybos projektus Alpių rytinėje ir vakarinėje dalyse.
Dvigubu Gotardo tuneliu kasdien galės pravažiuoti apie 300 traukinių. Kaip nurodo projekto vadovai, keleiviniai traukiniai šiuo tuneliu galės skrieti iki 250 kilometrų per valandą greičiu.
Šiuo metu veikiančio pasenusio ir palyginti siauro 15 kilometrų ilgio geležinkelio tunelio, iškasto aukščiau nei naujasis Sen Gotardo kalnų perėjos pakraštyje, laidumas žymiai mažesnis, o traukiniai juo važinėja dvigubai lėčiau.
Tačiau šis prieš 128 metus įrengtas tunelis savo laiku buvo pasaulinis inžinerijos stebuklas, nors jo statyba nusinešė apie 200 darbininkų gyvybių.
