Kipro graikų ir turkų bendruomenės gyvena padalytos nuo 1974 metais įvykdytos Turkijos pajėgų invazijos, kurią išprovokavo neilgai trukęs graikų inicijuotas perversmas. Dėl šio konflikto stringa Turkijos pastangos įstoti į Europos Sąjungą (ES), nes 27 šalių Bendrijai priklausantis graikiškasis Kipras turi veto teisę, svarstant Ankaros priėmimo klausimą.
Trys Kipro graikų dienraščiai antradienį išspausdino retą interviu su Turkijos premjeru, kuriame šis sakė: „Mūsų tikslas – pasiekti tvarų, visokeriopą Kipro problemos sprendimą. Esame pasiruošę atlikti savo dalį, kad pasiektume tą tikslą, ir niekas neturi ir negali abejoti Turkijos nuoširdumu.“
Turkija yra dislokavusi apie 30 tūkst. karių Šiaurės Kipre – separatistinėje Kipro turkų valstybėje, kurią pripažįsta tik Ankara.
Turkija svarstytų karių išvedimo iš Kipro galimybę, jeigu būtų pasirašyta sutartis, tačiau raginimų išvesti pajėgas nedelsiant nebus paisoma, pabrėžė R.T.Erdoganas. „Per tam tikrą laiką tie kariai gali būti išvesti“, – graikų laikraščiai citavo Turkijos Vyriausybės vadovą.
Kipro graikai ir turkai pradėjo taikos derybas 2008 metų rugsėjį, tačiau kol kas jose padaryta menka pažanga.
Tikimybę, jog Turkijos pajėgos iš salos bus išvestos artimiausiu laiku, mažina šių metų balandį vyksiantys Kipro turkų prezidento rinkimai, kuriuos gali laimėti griežtosios linijos šalininkas. Tokias viltis taip pat slopina rusenanti nesantaika Kipro graikų bendruomenėje dėl pasiūlymo pasidalyti valdžią, kurį turkų pusė pateikė per taikos derybas.
