Suskaičiavus 99 proc. sekmadienį vykusio referendumo balsų, paaiškėjo, kad 58 proc. dalyvavusiųjų balsavo už siūlomus konstitucijos pakeitimus, pranešė Turkijos valstybinė televizija TRT. Apie 42 proc. balsavo prieš, o opozicija tvirtina, kad šios reformos gali susilpninti teismų nepriklausomybę.
Per šį referendumą buvo balsuojama dėl 26 pakeitimų konstitucijoje, kuri buvo priimta po 1980 m. įvykusio karinio perversmo. Dėl šių pataisų nesutaria islamistines šaknis turinti vyriausybė ir tradicinis Turkijos elitas, kuriam priklauso daug kariškių, bijančių, kad gali kilti pavojus šalies sekuliarumo principams.
Referendumas, kuriame dalyvavo 78 proc. balso teisę turinčių piliečių, taip pat tapo balsavimu dėl pasitikėjimo valdančiąja Teisingumo ir vystymosi partija prieš kitąmet vyksiančius rinkimus.
„Peržengėme istorinę ribą pažangios demokratijos ir įstatymo viršenybės link“, – premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas sakė savo partijos būstinėje Stambule.
„Turkijoje baigsis globėjiškas režimas, – pareiškė jis. – Taip pat susiformuos mentalitetas, kuris paskatins karinių perversmų entuziastus pasilaikyti šį entuziamą sau“.
Konstitucijos pakeitimuose numatoma padidinti civilinių teismų kontrolę kariškiams, taip pat numatoma galimybė streikuoti valstybės tarnautojams.
Tuo tarpu opozicija įsitikinusi, kad šios nuostatos, sustiprinsiančios parlamento įtaką skiriant teisėjus, yra paslėptas mėginimas kontroliuoti teismus, kurie nesutarė su R.T.Erdogano stovykla.
Pagal šias pataisas taip pat neteks neliečiamybės 1980 metų perversmo organizatoriai. Pagrindiniam valdžią tuomet užgrobusių kariškių lyderiui Kenanui Evrenui, kuris buvo tapęs prezidentu, šiuo metu yra 93 metų, o jo sveikata pašlijusi.
Provincijose, kuriose didelę gyventojų dalį sudaro kurdai, balsavimą aptemdė keli susirėmimai gatvėse prie balsavimo apylinkių. Viena kurdų partija paragino savo šalininkus boikotuoti referendumą, argumentuodama, kad siūlomi konstitucijos pakeitimai nesustiprins etninių mažumų teisių.
Nuo šeštadienio policija sulaikė 138 asmenis, įtariamus grasinimais vertusius žmones boikotuoti referendumą arba palaikyti tam tikrą poziciją, sakė Turkijos vidaus reikalų ministras Besiras Atalay.
Sostinėje Ankaroje Turkijos prezidentas Abdullah Gulas paragino siekti harmonijos šalyje, kurią šį savaitgalį suvienijo palaikymas šalies rinktinei pasaulio krepšinio čempionato finale. Tačiau Stambulo arenoje sekmadienio vakarą auksą iškovojo JAV komanda, įveikusi turkus rezultatu 81:64.
„Demokratinėse šalyse galutinis žodis priklauso visuomenei, – A.Gulas sakė po balsavimo. – Norėčiau visiems priminti, kad rezultatus pasveikintų pagarbiai ir brandžiai“.
JAV prezidentas Barackas Obama pasveikino Turkijos lyderį dėl jo šalies rinktinės pasiekimų šiame čempionate, „taip pat pripažino Turkijos energingą demokratiją, kuri buvo išreikšta piliečių aktyvumu per šiandien Turkijoje vykusį referendumą“.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle sakė, kad ši konstitucijos reforma yra itin svarbi Turkijos siekiui tapti ES nare.
„Ši diskusija visuomenėje, taip pat apie konkrečią jėgų pusiausvyros formą valstybėje, yra labai sveikintina, – sakoma G.Westerwelle pranešime. – Akivaizdu, jog ji dar nesibaigė“.
Turkijos griežtosios linijos Nacionalinės veiksmo partijos lyderis Devletas Bahceli perspėjo, jog naujieji pokyčiai susilpnins valstybę ir padrąsins autonomijos siekiančius kurdų sukilėlius. Jis pridūrė, kad Turkija įžengė į „tamsią epochą, kupiną kritinių grėsmių ir pavojų“.
Referendumo data žadino skausmingus prisiminimus apie praeitį: sekmadienį buvo minimos karinio perversmo 30-osios metinės.
Tačiau R.T.Erdoganas nesureikšmino nuogąstavimų, sakydamas, kad jo partija nori siekti bendro sutarimo dėl visiškai naujos konstitucijos.
Daugelis turkų skeptiškai vertina Ankaros siekį įstoti į ES – iš dalies dėl Bendrijos nenoro priimti jų šalį, taip pat dėl iš pažiūros neišsprendžiamos padalytojo Kipro problemos.
Tačiau pastaraisiais metais labai sustiprėjo Turkijos pasitikėjimas savo jėgomis tarptautinėje arenoje: ši šalis daug kur ėmėsi tarpininkės vaidmens, gerindama ryšius su Iranu ir kitomis kaimyninėmis šalimis, tačiau nenusigręždama nuo Vakarų sąjungininkių.
Sekmadienį turėjo teisę balsuoti apie 50 mln. Turkijos piliečių – apie du trečdalius gyventojų.
Referendumo data žadino skausmingus prisiminimus apie praeitį: sekmadienį buvo minimos karinio perversmo 30-osios metinės. Perversmas nutraukė daugelį metų trukusį chaosą Turkijos gatvėse ir politikoje, tačiau atvėrė kelią daugybei areštų, kankinimams ir nužudymams be teismo, o kurdų kovotojai po kelerių metų pradėjo sukilimą, kuris tęsiasi iki šiol.
Kariškių metamas šešėlis politikai išblėso tik per kelerius pastaruosius metus.
Kariškiai ir teismų sistema, tarp jų Konstitucinis teismas, siekė įtvirtinti 1923 metais sekuliarią Turkijos valstybę įkūrusio Mustafos Kemalio Ataturko palikimą.
Valdančioji partija teigia, kad griežtosios linijose sekuliarių ir nacionalistinių tradicijų šalininkų pažiūros turi atitikti mūsų laikų dvasią, kad užtikrintų demokratinius pokyčius bei tikėjimo laisvę.
Valdantieji pralaimėjo vieną mūšį 2008 metais, kai Konstitucinis teismas atmetė vyriausybės pasiūlymą atšaukti draudimą ryšėti universitetuose musulmoniškas skareles.
Daugelis kurdų politikų sakė nebalsuosiantys, nes siūlomos konstitucijos pataisos nesprendžia jų etninės bendruomenės, sudarančios apie 20 proc. Turkijos gyventojų, diskriminacijos klausimo.
Kurdų sukilėliai prieš mėnesį vienašališkai paskelbė sustabdantys atakas, tačiau šių paliaubų terminas baigsis rugsėjo 20 dieną.
