Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Turkijoje prasidėjo istoriniai prezidento rinkimai

Rinkimai Turkijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Rinkimai Turkijoje
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Turkijoje sekmadienį prasidėjo pirmieji tiesioginiai prezidento rinkimai, per kuriuos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas tikisi užsitikrinti vietą istorijoje greta modernios Turkijos valstybės įkūrėjo Mustafos Kemalio Ataturko.

Maždaug 53 mln. rinkėjų turi teisę atiduoti balsus daugiau kaip 165 tūkst. rinkimų apylinkių už dabartinį vyriausybės vadovą ar jam iššūkį metusius kitus du kandidatus.

Rinkimų apylinkės, kurios duris atvėrė 8 val. vietos laiku, veiks iki 17 valandos. Pirmieji neoficialūs rezultatai, kaip numatoma, bus paskelbti sekmadienį vakare.

Kad R.T.Erdoganas laimės šiuos istorinius rinkimus, beveik niekas neabejoja, intrigą kelia tik toks neaiškumas: ar jis laimės jau per pirmąjį balsavimo turą, ar jam prireiks antrojo, kuris įvyktų po dviejų savaičių.

Naujausia apklausa prognozuoja, kad R.T.Erdoganas turi galimybių švęsti pergalę surinkęs 57 proc. balsų

Daugelį nustebino pagrindinių opozicijos partijų sprendimas savo kandidatu iškelti 70-metį Ekmeleddiną Ihsanoglu – mandagų buvusį Islamo bendradarbiavimo organizacijos vadovą, kuris savo akademiko būdu smarkiai skiriasi nuo kovingojo premjero.

Trečiasis kandidatas – 41 metų Selahattinas Demirtasas, iškeltas prokurdiškų jėgų, – vargu ar surinks daug balsų, tačiau jo sėkmė gali nulemti tai, ar prireiks antrojo rinkimų rato.

Privataus viešosios nuomonės tyrimų instituto „Konda“ atlikta naujausia apklausa prognozuoja, kad R.T.Erdoganas turi galimybių švęsti pergalę surinkęs 57 proc. balsų. Tuo tarpu E.Ihsanoglu gali tikėtis 34 proc., o S.Demirtasas – tik 9 proc. balsų.

Anksčiau Turkijos prezidentą rinkdavo parlamentas; pastaraisiais dešimtmečiais valstybės vadovo vaidmuo būdavo didele dalimi reprezentacinis.

Tačiau R.T.Erdoganas, kuriam patinka, kai jį jo šalininkai vadina „Sultonu“, leido aiškiai suprasti, kad ketina būti realią valdžią turintis valstybės vadovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

Istoriniams sugretinimams neabejingas R.T.Erdoganas gali tebebūti valdžioje 2023 metais, kai šiuolaikinė Turkija minės savo įkūrimo 100-ąsias metines.

R.T.Erdoganas, kuriam patinka, kai jį jo šalininkai vadina „Sultonu“, leido aiškiai suprasti, kad ketina būti realią valdžią turintis valstybės vadovas

Uolus musulmonas R.T.Erdoganas, kaip Turkijos premjeras, valdo nuo 2003 metų ir per šį periodą transformavo šalį modernizavimo projektais. Tačiau jis taip pat sulaukė kaltinimų dėl laipsniško islamizavimo ir pilietinių teisių erozijos.

Jo valdančioji islamiškas šaknis turinti Teisingumo ir plėtros partija (AKP) žadėjo siekti konstitucijos pakeitimo, kad prezidentas turėtų daugiau galių. Tokiu atveju Turkijos, kuri dabar yra parlamentinė demokratija, prezidentinė sistema galėtų būti panaši į Prancūzijos.

Nors daugelis pasaulietiškų turkų labai nekenčia R.T.Erdogano, jis vis dar gali kliautis didžiule religiškai konservatyvių, vidutines pajamas gaunančių rinkėjų baze, ypač – centrinėje Turkijoje ir neturtingesniuose Stambulo rajonuose, kurie jam valdant klestėjo.

„Dievui leidus, rytoj bus įkurta nauja Turkija. Rytoj dar kartą stipri Turkija užgims iš savo pelenų“, – šeštadienį sakė R.T.Erdoganas džiūgaujantiems šalininkams konservatyviame centrinės Anatolijos mieste Konijoje.

„Palikime senąją Turkiją praeičiai. Poliarizavimo, skaldymo ir baimės politikos galiojimo laikas baigėsi“, – sakė jis entuziastingai miniai, kuri mojavo Turkijos ir R.T.Erdogano kampanijos vėliavomis ir skandavo jo vardą.

Per savo paskutinį rinkimų kampanijos mitingą R.T.Erdoganas žadėjo, jog kels Turkijos demokratinius standartus ir ekonominius rodiklius, kad sukurtų „pasaulio lyderį ir pasaulinę galią“.

„Šiai šaliai nėra nepasiekiamos svajonės ar nepasiekiamo tikslo. 12 metų, kuriuos praleidome, tai liudija“, – sakė jis.

2013-ieji R.T.Erdoganui buvo sunkiausi jo valdymo metai – juos krėtė kruvini masiniai protestai

R.T.Erdoganas tris mėnesius vadovavo brangiai atsiėjusiai didžiulei kampanijai, kuri nugramzdino jo varžovų pastangas. Jis surengė masinius mitingus beveik 30-yje Turkijos miestų, o Stambule jo veidas žvelgė į praeivius iš gigantiškų reklaminių skydų kone prie kiekvieno kampo.

2013-ieji R.T.Erdoganui buvo sunkiausi jo valdymo metai – juos krėtė kruvini masiniai protestai, kuriuos išprovokavo planai pastatyti parduotuvių centrą Stambulo Gezio parke ir kurie virto bendru pasaulietiškų turkų pykčio proveržiu.

Vėliau tais metais iškilo pribloškiantys įtarimai korupcija premjerui ir jo artimiausios aplinkos žmonėms, tarp jų – jo sūnui Bilalui. Tie įtarimai yra pagrįsti pasiklausytais pokalbiais, kurie prikaustė šalies dėmesį kaip kokia muilo opera.

Tačiau R.T.Erdoganas pakilo kautis, neigė įtarimus ir apkaltino priešu tapusį buvusį sąjungininką,Pensilvanijoje gyvenantį turkų dvasininką Fethullah Guleną surezgus prieš jį sąmokslą.

Jeigu laimės, R.T.Erdoganas rugpjūčio pabaigoje perims prezidento postą iš Abdullah Gulo (Abdulos Giulo) – vieno AKP steigėjų, kuris, regis, ėmė laikytis atokiai nuo kovingojo premjero ir kurio politinė ateitis yra neaiški.

Atidaus žvilgsnio sulauks R.T.Erdogano sprendimas dėl to, ką paskirti naujuoju premjeru. Galimu kandidatu į šį postą laikomas užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu.

Vašingtono instituto Turkijos tyrimų programos direktorius Soneras Cagaptay sakė, kad tapęs prezidentu R.T.Erdoganas siektų kontroliuoti parlamentą, vyriausybę ir teismus.

„Taigi, manau, jis sutelktų reikšmingą dalį valdžios, ir dėl to taptų autoritariniu prezidentu“, – sakė akademikas, prilygindamas potencialias R.T.Erdogano galias toms, kurias dabar turi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

R.T.Erdogano kritikai kaltina jį didėjančiu polinkiu į autokratiją ir vadovavimu „šliaužiančiai“ Turkijos islamizacijai, kuri gali sugriauti Ataturko sekuliarųjį palikimą.

„Turkija gali netikėtai suvokti tapusi autokratiniu režimu, susikūrus sistemai, kurioje nebūtų saugiklių ir pusiausvyros“, – apžvalgininkas Ahmetas Ozeras rašo dienraštyje „Milliyet“. 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min