Tapusi pirmąja moterimi, užėmusia aukščiausią Europos Sąjungos postą, U. von der Leyen įkūnijo instituciją, kuri ilgą laiką buvo laikoma beveide, ir išreiškė naują Europos ryžtą pasaulio arenoje.
Tačiau dėl jos dinamizmo kartais kyla nesutarimų tarp jos ir ES sostinių.
65-erių vokiečių konservatorė žengia sudėtingu keliu, nes jos pirmosios kadencijos pagrindinis pasiekimas – Europos žaliasis kursas – tampa politiškai pavojingas ir yra puolamas protestus rengiančių ūkininkų bei dalies jos pačios šalininkų.
Praėjusį mėnesį U. von der Leyen paskelbė, kas sieks antros EK pirmininkės kadencijos.
Atsižvelgdama į besikeičiančias visuomenės nuotaikas, ji dabar daugiausia dėmesio skiria ne klimato kaitai, o naujai Europos saugumo perspektyvai.
„Karo grėsmė gal ir nėra neišvengiama, bet ji nėra neįmanoma“, – teigė U. von der Leyen savo kalboje ES teisės aktų leidėjams.
Per pirmąją kadenciją ji stengėsi išplėsti ES tarptautinį vaidmenį ir, pasak kritikų, peržengė savo pareigų ribas.
Ji ne kartą yra papiktinusi ES vadovus, pavyzdžiui, praėjusį spalį, kai apsilankiusi Tel Avive parėmė Izraelio teisę gintis nuo islamistų judėjimo „Hamas“, tačiau nepabrėžė, kad bet koks karinis atsakas turi būti grindžiamas tarptautine teise.
Pasižymėjo Briuselyje
U. von der Leyen buvo palyginti mažai žinoma politikė už Vokietijos ribų, kai 2019 metais netikėtai susitarus Paryžiui ir Berlynui buvo paskirta EK pirmininke.
Briuselyje, mieste kuriame ji gimė ir gyveno iki paauglystės, U. von der Leyen kandidatūra buvo priimta be entuziazmo. Europos Parlamento pritarimą ji užsitikrino tik devynių balsų persvara.
Dirbdama EK, ji remiasi glaudžiu patarėjų būriu, o tai daugeliui kelia nepasitenkinimą.
Tačiau U. von der Leyen per savo kadenciją paliko pėdsaką Briuselyje.
„Buvo keli svarbūs lūžio taškai, kai jai pavyko padaryti tai, ko reikėjo, ir ji tapo matoma“, – apibendrindamas sakė vienas ES diplomatas.
Europą ištikus COVID-19 pandemijai, ji vadovavo novatoriškam 750 mlrd. eurų vertės atsigavimo planui.
Po 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, U. von der Leyen tvirtai palaiko Kyjivą ir ieško būdų, kaip sumažinti ES energetinę priklausomybę nuo Maskvos.
Pagerinti santykiai su JAV
Rizikos konsultacijų grupės „Eurasia Group“ įkūrėjo Iano Bremmerio (Ijano Bremerio) nuomone, EK pirmininkė yra užmezgusi gerus santykius su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).
„Bidenas ja pasitiki, ji jam patinka, – naujienų agentūrai AFP sakė jis. – Jie gerai dera.“
Būdama septynių vaikų motina, ji pasisako už moterų teises, tačiau retai kada susidurdavo su problemomis dėl savo lyties, išskyrus liūdnai pagarsėjusį incidentą, vadinamą „Sofageitu“.
2021-ųjų balandį lankydamasi Stambule Komisijos vadovė per susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) liko sėdėti ant sofos, kai abu vyrai įsitaisė ant poros krėslų.
Šios scenos vaizdai plačiai paplito, o U. von der Leyen vėliau įstatymų leidėjams tiesiai pasakė, jog tai įvyko dėl to, kad ji yra moteris.
Praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje U. von der Leyen savo karjerą pradėjo nuo vietinės Vokietijos politikos ir sparčiai kilo karjeros laiptais. Kažkada ji netgi buvo laikoma tikėtina Vokietijos kanclerės Angelos Merkel įpėdine, tačiau po nesėkmių gynybos ministrės pareigose jos žvaigždė priblėso.
Likus trims mėnesiams iki EP rinkimų, kurie, kaip manoma, perskirstys politines galias Briuselyje, U. von der Leyen turi nemažai galimybių užsitikrinti antrąją kadenciją.
Nors Europos liaudies partija (ELP), kuri ketvirtadienį Bukarešte oficialiai paskelbs ją savo kandidate, tebėra didžiausia jėga EP, EK vadovo pasirinkimą gali nulemti ES sostinių derybos.
Tai gali būti nenuspėjamas procesas, kaip ir sprendimas skirti U. von der Leyen EK pirmininke 2019-aisiais.
