Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas neseniai paskelbtame dokumente apie dabartinę karinę padėtį „Lancet“ išskyrė kaip problemą. Iš pradžių jų būdavo pagaminama kelios dešimtys per mėnesį, tačiau 2023 m. liepą jų skaičius turėjo smarkiai išaugti. Tačiau staiga šių mirtinų ginklų gamyba sustojo.
Tą mėnesį Rusijos žiniasklaida parodė „Lancet“ gamintojos „Zala Aero“ vaizdo įrašą, kuriame jos energingasis vadovas Aleksandras Zacharovas apžiūrinėjo naują milžinišką gamyklą. Vaizdo įraše buvo matyti stelažai su šimtais „Lancet“, o viename straipsnyje teigiama, kad gamyba gali padidėti penkiasdešimt kartų. Tai atrodė bloga žinia Ukrainai. Tačiau vietoj to, kad smarkiai išaugtų, „Lancet“ smūgių gerokai sumažėjo. Iš pradžių nebuvo jokių užuominų, kas nutiko.
Ukrainos OSINT grupės „Molfar“, tiriančios sabotažo operacijas Rusijoje, informacija leidžia manyti, kad priežastis galėjo būti Ukrainos pajėgų taiklus smūgis.
Sprogimas gamykloje
Rugpjūčio 9 d. Rusijos valstybinės žiniasklaidos šaltinis TASS pranešė apie didžiulį sprogimą Zagorsko optinėje-mechaninėje gamykloje (dar vadinamoje ZOMZ) Sergijevo posade netoli Maskvos. Įmonėje gaminami optiniai ir optoelektroniniai prietaisai, skirti teisėsaugai, pramonei ir sveikatos apsaugai. 1935 m. įsteigta įmonė Rusijoje gerai žinoma dėl aukštos kokybės žiūronų ir binoklių, o ZOMZ interneto svetainėje nurodoma, kad ji taip pat gamina medicininę įrangą akių ligoms diagnozuoti ir rentgeno spindulių stiprintuvus.
Žala buvo didelė. Trisdešimt žmonių buvo nugabenti į ligoninę, keturi pastatai, esantys netoli sprogimo centro, buvo smarkiai apgadinti, o didelėje teritorijoje išdaužyti langai. Nuostolių patyrė dalis vietos universiteto, dvi mokyklos, sporto kompleksas ir parduotuvė, taip pat trisdešimt aštuoni butai ir keturi automobiliai.
Nors kai kurie liudininkai teigė, kad į gamyklą pataikė Ukrainos dronas, šie teiginiai buvo atmesti, o TASS nurodė, kad „preliminariais duomenimis, sprogimo priežastis nebuvo dronas“.
2022 m. birželio mėn. dėl nežinomos priežasties kilęs gaisras irgi apgadino objektą, tačiau tai buvo kitokio masto gaisras.
Dėl sprogimo 2023 m. rugpjūtį kaltė buvo suversta fejerverkų bendrovei „Piro Ross“, kuri naudojosi gamyklos teritorijoje esančiu sandėliu.
Tinkamas atpirkimo ožys?
„Piro Ross“ kompanija ir anksčiau buvo susidūrusi su saugumo problemomis. 2019 m. Minske (Baltarusija) per fejerverkų šou įvyko nelaimingas atsitikimas, per kurį vienas žiūrovas žuvo, o dešimt buvo sužeista. Atsakomybę prisiėmė „Piro Ross“, o du jos darbuotojai buvo suimti.
„Piro Ross“ yra pagrindinė fejerverkų tiekėja Rusijos gynybos ministerijai, tiekusi pirotechniką prabangiai Maskvos 850-ųjų metinių šventei 1997 m. ir daugeliui kitų renginių. Tačiau, pasak Rusijos valstybinio naujienų šaltinio „Izvestija“, bendrovei buvo skirta 23 mln. rublių (250 tūkst. JAV dolerių) bauda už pavėluotus tiekimus Gynybos ministerijai, o 2023 m. kovo mėn. bendrovei paskelbus bankrotą buvo svarstomi dar trys ieškiniai.
„Piro Ross“ vadovas Sergejus Čankajevas buvo suimtas, tačiau jis neigia, kad sprogimas susijęs su jo įmone. Jis teigia, kad sandėlyje nebuvo jokių sprogstamųjų medžiagų, o sprogimas iš tikrųjų įvyko kitame pastate.
„Molfar“ rado liudininkų komentarų diskusijų forumuose, kuriuose teigiama, kad prieš pat sprogimą į gamyklą smogė dronas.
„Atsižvelgiant į Rusijos praktiką slėpti informaciją apie išpuolius prieš Rusijos karinius objektus, galima daryti prielaidą, kad sprogimas Zagorsko gamyklos patalpose buvo suplanuota Ukrainos pusės akcija“, – sakė „Molfar“ atstovas.
Sprogimas buvo didesnis, nei galėjo sukelti nedidelis dronas, tačiau tai galėjo padaryti dronas, nukreiptas į sprogstamąją medžiagą objekte.
Svarbūs taikiniai
Kodėl Ukraina nusitaikė į operos binoklius gaminančią gamyklą? Pasirodo, ZOMZ taip pat gamina žiūronus ir šautuvų optiką kariuomenei. Buvo užuominų apie gilesnį įsitraukimą, pavyzdžiui, vyriausybės dokumentai atskleidė nedidelę (700 tūkst. JAV dolerių) sutartį su ZOMZ, susijusią su Rusijos naujos kartos bombonešiu „Messenger“ – tikėtina, kad tai optiniai prietaisai.
Iškart po sprogimo Ukrainos analitikas Dmytro Snehirevas naujienų portalui „Focus“ sakė, kad ši įmonė greičiausiai buvo susijusi su komponentų, tikriausiai kamerų objektyvų ar kitos optikos, gamyba „ZALA Aerospace“ gaminamiems bepiločiams lėktuvams „KUB“ ir „Lancet“. Tai būtų logiška, atsižvelgiant į įrodytą „Messenger“ sutartį, tačiau akivaizdaus ryšio tarp „ZALA“ ir ZOMZ nėra.
„Forbes“ D.Snehirevas sakė šią informaciją gavęs iš Ukrainos specialiųjų tarnybų: „Mūsų specialiosios tarnybos. Nenurodydamas konkrečiai. Bet tai ne GUR (Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba)“.
Tiekimo grandinės nutraukimas
2019 m. pristatytas dronas „Lancet“ 2021 m. buvo dislokuotas Sirijoje, tačiau iš pradžių nebuvo naudojamas per Rusijos invaziją į Ukrainą. Rusai jį pradėjo naudoti tik 2022 m. liepą.
Rusijos karinės analizės svetainė „LostArmour“ užfiksavo kiekvieną „Lancet“ smūgių vaizdo įrašą, kuriuo buvo dalijamasi socialinėje žiniasklaidoje. Tikėtina, kad tai yra tik nedidelė dalis visų įrašų. Vienas Ukrainos šaltinis nurodo, kad „Lancet“ sėkmės rodiklis yra maždaug 30 proc.
„LostArmour“ statistika rodo, kad „Lancet“ smūgių skaičius augo: nuo maždaug 25 per mėnesį 2023 m. pradžioje iki beveik 50 kovo ir balandžio mėnesiais, o liepą pasiekė aukščiausią tašką – 135 smūgius. Rugpjūtį skaičius buvo panašus – 126, tačiau nuo to laiko, užuot sparčiai augęs, „Lancet“ smūgių skaičius sumažėjo. Rugsėjį ir spalį buvo 50 smūgių, lapkritį jų skaičius išaugo iki 89, o gruodį vėl sumažėjo iki 59.
Vietoj to, kad sparčiai augtų, „Lancet“ gamyba buvo sumažinta. Rugpjūčio mėnesį įvyko kažkas, kas sutrukdė dronų gamybai.
Kaip žinia, į „Lancet“ yra daug importuotų komponentų, įskaitant variklį ir skrydžio elektroniką. Vieninteliai elementai, kuriuos ZALA teigia gaminanti pati, yra lėktuvo korpusas, maitinimo šaltinis ir vaizdo kamera. Sprogimas ZOMZ galėjo nutraukti vaizdo kamerų tiekimą.
Dar vieną netiesioginį patvirtinimą, kad „Lancet“ gamyba buvo apribota, pateikė Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Aleksejus Krivoručka, kuris sakė, kad 2023 m. Rusijos dronų gamyba iš viso sudarys 3 500 vienetų.
Rusijos dronų gamybos ekspertas Samuelis Bendetas sako, kad į šį bendrą skaičių greičiausiai įeina žvalgybiniai dronai „Orlan“ ir ZALA, taip pat „Lancet“ ir dideli kariniai multikopteriai. Jei du trečdalius produkcijos sudarytų palyginti pigūs „Lancet“, o ne kiti brangesni tipai, tai būtų apie 2 300 „Lancet“. Tai labai gerai atitinka 2023 m. paskelbtus 779 „Lancet“ vaizdo įrašus, darant prielaidą, kad kiekvienam pataikymui tenka du nepataikymai.
Dronas prieš droną
„Lancet“ dronų gamyba vėl auga, o sausio mėnesio smūgių vaizdo įrašų skaičius buvo 139 – didesnis nei prieš sutrikimus. Tačiau sulėtėjimas po rugpjūčio mėnesio rodo, kad naujoji ZALA gamykla negali gaminti dronų be specifinių komponentų. Pastangos įvesti ir vykdyti sankcijas gali užkirsti kelią Rusijai įsigyti reikiamos elektronikos tarptautinėje rinkoje.
Rusija siekia didinti dronų gamybą visais frontais. Visų pirma ji dabar pati gamina dronus „Shahed“, o ne importuoja juos iš Irano ir siekia pagaminti ne šimtus, o tūkstančius per mėnesį.
Ukraina stiprina savo oro gynybą, kad galėtų atremti vis daugiau Rusijoje gaminamų bepiločių orlaivių „Shahed“, ir prašo sąjungininkų pagalbos.
Galbūt geriausias sprendimas – spręsti problemą neleidžiant Rusijai gaminti bepiločių orlaivių. Ukraina yra pajėgi atlikti daug tolimojo nuotolio dronų smūgių ir sėkmingai smogė Rusijos naftos ir dujų objektams. Galbūt į taikinių sąrašą reikėtų įtraukti Rusijos dronų gamybos įrenginius. „Molfar“ nustatė, kad daug jų įrengta buvusiuose prekybos centruose. Karas tarp dronų ir bepiločių orlaivių tampa strateginiu klausimu.
