Maskvos Carnegie centro ekspertė Lilija Ševcova mano, kad šis V.Putino sprendimas yra smarkiai pavėluotas. „Manau, kad jis galėjo priimti šį sprendimą jau gana seniai, iš karto po Krymo aneksijos. Vargu ar praėjus 2–3 savaitėms po aneksijos jie nesuprato, kad pakartoti šio scenarijaus nepavyks“, – sakė ji.
Šis V.Putino sprendimas, anot L.Ševcovos, reiškia naujos taktikos pasirinkimą: „Jau prieš kelis mėnesius Kremlius ėmė veikti kitu būdu – destabilizuoti situaciją Donbase ir Ukrainos pietuose. Šis scenarijus tapo pagrindiniu. Dabar įvedama nauja taktika – derybų būdu Ukrainai primesti savo taikos formulę, kuri būtų priimtina ir Vakarams.“
Pirmą kartą Rusija yra priversta reaguoti. Pabrėžiu – iki šiol Maskva kontroliavo įvykių eigą
Rytų Europos politikos ekspertas, Vokietijos-Lenkijos bendradarbiavimo fondo valdybos narys Cornelius Ochmannas mano, kad tokiam sprendimui įtakos turėjo daug veiksnių. „Tai ir trečiojo sankcijų paketo grėsmė, ir Vakarų valstybių konsolidacija, ir aiški pragmatiška Ukrainos prezidento, perėmusio iniciatyvą į savo rankas, pozicija. Pirmą kartą Rusija yra priversta reaguoti. Pabrėžiu – iki šiol Maskva kontroliavo įvykių eigą“, – sakė jis.
Jo nuomone, viena pagrindinių tokio sprendimo priežasčių buvo tai, kad be samdinių iš Rusijos pasipriešinimas Donbase neturi prasmės, čia nėra palaikymo iš apačios – tokio, koks buvo Kryme. Kremlius akivaizdžiai suprato karinio spaudimo ribotumą, mano L.Ševcova. „Be to, atsirado taikių derybų galimybė, išlaikant tikimybę, kad Donbasas bus atskirtas nuo Kijevo“, – sakė ji.
Nori pademonstruoti savo įtaką
Tyrimų centro „Europos Sąjunga – Rusija“ ekspertas Eberhardas Schneideris mano, kad V.Putinas nori pademonstruoti, jog būtent jis smarkiai prisidėjo prie to, kad derybos tarp separatistų ir Kijevo baigėsi konstruktyviais sprendimais. „Priešingu atveju Petro Porošenka ims realizuoti planą B, t.y. aktyviau kovoti su teroristais, kurie neturi jokių galimybių laimėti šiame konflikte.“
Ateityje Rusijos prezidentas bandys daryti įtaką Ukrainoje per tuos žmones, kurie ateis į valdžią šiuose regionuose
Šio eksperto manymu, paskutiniai įvykiai Kremliuje rodo, kad Rusijos valdžia atsisako savo ambicijų Ukrainoje. „P.Porošenka pasiūlė Donecko ir Luhansko sritims pačioms daugiau mažiau savarankiškai spręsti savo likimą, siūlyti sričių vadovus, duoti joms autonomijos teises. Galbūt V.Putinui to užteks, nes jis pamatė, kad daugiau nesugebės pasiekti. Ateityje Rusijos prezidentas bandys daryti įtaką Ukrainoje per tuos žmones, kurie ateis į valdžią šiuose regionuose“, – sakė jis.
Ukrainos iš akiračio nepaleis
C.Ochmannas mano, kad šiuo žingsniu V.Putinas nori parodyti, jog siekia likti Vakarų partneriu: „Blogėjančios ekonominės situacijos ir kapitalo nutekėjimo fone logiška neiti į visišką konfrontaciją su Vakarais, nors tai ir buvo įmanoma.“
Tačiau L.Ševcova teigia, kad iš dabartinių Kremliaus poelgių negalima spręsti, jog Maskva galutinai atsisakė destabilizavimo Ukrainoje planų. Jos manymu, Rusija turi galybę būdų, kaip tai padaryti. „Deja, ukrainiečiams teks susitaikyti su tuo, kad dar ilgą laiką jie bus Rusijos šešėlyje, Rusija ir toliau pretenduos daryti įtaką šioje šalyje“, – mano ji.
Tačiau C.Ochmannas mano, kad Rusijai nepavyks sustabdyti Ukrainos užsienio politikos krypties: „Jei Ukrainos liaudis nusprendė suartėti su Europa, netgi karinėmis priemonėmis Maskva to negalės sustabdyti. Ar turi Ukraina stoti į NATO – jau kitas klausimas, ir aš nesu užtikrintas, kad ukrainiečiai to nori.“
