Pasak V.Orbano, 2008 metais įsibėgėjusi pasaulio finansų krizė parodė, kad liberalios demokratijos pasauliniu mastu negali išlikti konkurencingos. Jis tokią nuomonę išsakė liepos pabaigoje vykusiame tautinių vengrų mažumų lyderių susitikime Rumunijoje.
V.Orbanas pridūrė nemanąs, kad tokiai vizijai užkerta kelia tai, jog šalis priklauso Europos Sąjungai (ES), užkerta kelią kurti naują, nacionaliniais pagrindais paremtą neliberalią valstybę. Jis paminėjo Rusiją, Turkiją ir Kiniją kaip sėkmingų valstybių pavyzdžius, iš kurių nė viena nėra liberali, o kai kurios netgi nėra demokratijos. Anot V. Orbano, kuris pastaruoju metu Vengrijos nedarbą mažino viešųjų darbų projektais, darbu paremtos visuomenės turėtų pakeisti vadinamąsias gerovės valstybes.
Jis paminėjo Rusiją, Turkiją ir Kiniją kaip sėkmingų valstybių pavyzdžius, iš kurių nė viena nėra liberali, o kai kurios netgi nėra demokratijos
Analitikų vertinimu, naujausi V.Orbano pareiškimai dėl neliberalios valstybės kūrimo ir lyginimas su Rusija ar Turkija yra labiau Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artima retorika.
Europos Komisijos (EK) atstovai į V.Orbano pareiškimus sureagavo ramiai. Pasak Vengrijos žiniasklaidos cituojamo EK atstovo Jonathano Toddo, EK nemato priežasčių manyti, kad V.Orbano kalba vasaros sąskrydyje reiškia, jog Vengrija atsisakys įsipareigojimų, prisiimtų stojant į ES.
Vengrijos bankų sektorių krečia permainos
V.Orbano vadovaujama Vengrijos vyriausybė iš Vokietijos banko „Bayern Landesbank“ įsigijo Vengrijoje veikiantį banką MKB. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) investicinio banko „Morgan Stanley“ analitikų vertinimu, įgyvendinus šį sandorį, Vengrijos valstybė savo rankose sutelks apie pusę šios šalies bankų sistemos.
Bavarijos bankas „Bayern Landesbank“ Vengrijos MBK banką valdė nuo 1994 m. Pagrindinės šio banko akcininkės – Bavarijos federalinės žemės – finansų ministras Markusas Söderis pareiškė, kad Vengrijos skyrius bus užverstas visiems laikams.
„Bayern Landesbank“ iki 2015 m. turėjo parduoti dalį įvairiose šalyse valdomo turto dėl įsipareigojimų ES. Tačiau tai, kad jis pasirinko atsisakyti būtent Vengrijoje esančio banko, pasak kai kurių analitikų, nėra atsitiktinumas.
Liepos mėnesį Vengrijos vyriausybė patvirtino pagalbos priemonių paketą paskolas užsienio valiutomis turintiems vengrams. Vengrijos centrinio banko vertinimais, vietiniai bankai skolininkams turės kompensuoti apie 900 mlrd. Vengrijos forintų arba apie dešimt mlrd. litų.
Eurais ir Šveicarijos frankais paskolas turėjusių bankų skolininkų Vengrijoje piniginės nukentėjo finansų krizės Europoje metu, kai Vengrijos forintas pigo šių valiutų atžvilgiu.
Vengrijoje veikiančio banko „OTP“ vadovo Sandoro Csanyio vertinimu, šios pagalbos priemonės „suvalgys“ apie trečdalį vietos bankų sektoriaus kapitalo ir padarys didžiulę žalą šalies ekonomikai.
Įšaldo dalį biudžeto išlaidų
Nepaisant Vengrijos premjero kalbų apie didesnę valstybės dalį šalies ekonomikoje, taupymo vajus ateina ir į šią šalį. Vengrijos finansų ministras Mihalys Varga pranešė, kad Vengrija iki spalio arba lapkričio įšaldys 110 mlrd. Vengrijos forintų arba daugiau nei 1 mlrd. litų šalies biudžeto išlaidų.
Nepaisant Vengrijos premjero kalbų apie didesnę valstybės dalį šalies ekonomikoje, taupymo vajus ateina ir į šią šalį
Viena iš skelbiamų priežasčių įšaldyti dalį biudžeto išlaidų yra ir prieš šį pavasarį vykusius Vengrijos parlamento rinkimus kelis kartus iš eilės mažinti komunaliniai tarifai gyventojams.
Pasak Vengrijos finansų ministro Mihaly Varga, Vengrijos ekonominiai procesai yra „tvarkoje“, tačiau lėšas įšaldyti prireikė dėl kai kurių pastarųjų metų vyriausybės sprendimų, pavyzdžiui, nacionalizuoti dujų skirstymo įmonę „Fogaz“, nacionalinį radijo ir televizijos transliuotoją „Antenna Hungaria“ bei daugiau įmonių.
Finansų ministras M. Varga tikina, kad biudžeto išlaidų įšaldymas neturi nieko bendra su kalbomis, kad EK gali siūlyti atnaujinti perviršinio deficito procedūrą Vengrijai.
Gina savo akacijų miškus
Vengrija mėgina apsaugoti šioje šalyje itin paplitusius akacijų medžius, kad jie nepatektų į ES institucijų rengiamą invazinių augalų rūšių sąrašą. Nuo XVIII a. Vengrijoje esantys akacijų medžiai yra itin svarbūs Vengrijos medaus gamybos pramonei.
Grėsmę baltųjų akacijų miškams vengrai įžvelgė EK paskelbus pasiūlymą dėl invazinių augalų ir gyvūnų rūšių Europoje. Vengrų europarlamentaras, valdančiosios dešiniųjų partijos „Fidesz“ narys Bela Glattfelderas, teigia, jog dabar svarbiausia yra sustabdyti Briuselį, kad akacija nebūtų paskelbta draudžiama rūšimi Europoje.
Pasak EK, kai gyvūnai ir augalai atvežami į naują aplinką, kurioje jie paprastai neaptinkami, jie gali padaryti daug žalos, pavyzdžiui, sumažinti biologinę įvairovę. Aptikusios draudžiamas rūšis, ES šalys turės imtis neatidėliotinų veiksmų jų plitimui sustabdyti, stabdyti ir jau plačiai paplitusias rūšis.
Vengrijos kaimo plėtros ministerija teigia, kad iš esmės Vengrija sutinka su EK pasiūlymo tikslais, bet akacijų medžių paplitimas ir taip jau griežtai kontroliuojamas Vengrijoje.
