Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniaus ateitis laidojama Astravo miškuose. 2 dalis

Rusiška atominė elektrinė statoma kaimų senais lietuviškais pavadinimais apsuptyje.
Rusiška atominė elektrinė statoma kaimų senais lietuviškais pavadinimais apsuptyje.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vilniaus nerimas dėl Minsko ketinimų netoli Vilniaus pastatyti atominę elektrinę turi vis daugiau pagrindo. Baltarusija, jau pradėjusi atominės elektrinės statybas, net nesivargina laikytis tarptautinių normų ir pateikti įrodymų, kad jėgainė bus saugi ir nekenks aplinkai.

 Šiandien – antroji „15min“ atlikto tyrimo dalis, kuri rodo, kad Baltarusijos valdžia už nosies vedžioja ne tik Lietuvą, bet ir savo piliečius.

Pirmąją dalį skaitykite čia.

Lietuva Baltarusijai daugiausia priekaištų turi dėl atominės elektrinės saugumo, todėl, pasitelkusi tarptautinius svertus, mėgins spausti Minską laikytis griežtų reikalavimų. Lietuvai kelia nerimą, kad vos už 52 km nuo Vilniaus statomoje atominėje elektrinėje bus montuojami eksperimentiniai reaktoriai, kurie nėra tinkamai išbandyti. Be to, Minskas iki šiol nepaaiškino, kodėl elektrinę stato ne kur kitur, o prie pat Lietuvos sienos, nepateikė plano, kaip bus evakuojami žmonės avarijos atveju. Lietuvos pareigūnams taip pat neramu dėl to, kad Astravo aikštelėje, kur statoma elektrinė, palyginti su kitomis vietomis, yra daug didesnė žemės drebėjimo grėsmė.  1909 m. Gudagojo apylinkėse, esančiose vos už 27 km nuo būsimos elektrinės vietos, jau įvyko smarkus žemės drebėjimas. Ekspertų manymu, jis galėjo būti maždaug 7 balų.

Valdžia surengė spektaklį

Baltarusija į šiuos Lietuvos priekaištus kol kas neatsakė. „15min“ išsiaiškino, kad atsakymų į šiuos klausimus nežino ne tik Lietuvos, bet ir Baltarusijos piliečiai. Poveikio aplinkai tyrimų aptarimas su Astravo gyventojais buvo it nevykusiai surežisuotas spektaklis.

Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje vadinama politiniu projektu.
Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje vadinama politiniu projektu.

Šis aptarimas Astrave buvo įspūdingas – miestelio centrą apsupo specialiosios paskirties milicijos būriai, atvežti iš Minsko ir Gardino. Į centrą buvo galima patekti tik po kruopščios asmeninės apžiūros. Dar viena apžiūra laukė prie įėjimo į kultūros namus, kur vyko renginys. Įeinančiuosius priekabiai tikrino tie patys spec. milicininkai. Tiesa, persirengę civiliais drabužiais, užsirišę raiščius su užrašu „savanoris“.

Prie kultūros namų autobusais buvo vežami „darbo kolektyvų atstovai“ iš visos Gardino srities. Jie salę užpildė iki renginio pradžios dar likus daug laiko. Tuo tarpu visiems kitiems teko eilėse laukti patikrinimo, o  paskui labai pasistengti, kad įsibrautų į sausakimšą salę, kurioje vyko „aptarimas“.
Kritikai ir kitaminčiai nebuvo pageidaujami. Antai Rusijos atominės fizikos atstovas Andrejus Ožarovskis, į salę bandęs atsinešti pastabas apie poveikio aplinkai vertinimą, buvo suimtas ir nuteistas 10 parų kalėti už smulkų chuliganizmą.

Poveikio aplinkai vertinimo aptarimas tebuvo nuobodi Energetikos ministerijos ataskaita ir „ideologiškai subrendusių darbo liaudies kolektyvų atstovų“ pasisakymai. „Tikiu, kad pastačius 2 gigavatų atominę elektrinę, išaugs mano alga“, – tokie ir panašūs pareiškimai skambėjo salėje.

Potencialiai pavojingas objektas prie ES sienos, pastatytas ant vienos iš svarbiausių Lietuvos upės kranto, – rimtas argumentas bet kokiose derybose.Projekto palaikymu nuosekliai  rūpinasi ir valstybinė Baltarusijos televizija. Tiesa, pernai gegužę pokalbių laidoje „Pasirinkimas“ („Vybor“) pirmą kartą žodis buvo suteiktas ir elektrinės priešininkams, tarp kurių buvo ir „smulkus chuliganas“ A.Ožarovskis. Tąsyk neapsižiūrėta: laidos metu vyko žiūrovų apklausa, kurios rezultatai buvo ne tokie, kokių laukta. Paaiškėjo, jog deklaruojamu būsimos elektrinės saugumu netiki net 87 proc. savo nuomonę pareiškusių Baltarusijos gyventojų.

Sudaužyta lėkštė

Astravo aikštelė kelia labai daug abejonių. Ji – seismiškai aktyviausioje vietoje. Kaip nurodoma istoriniuose šaltiniuose, 1909 m. vietose, kur dabar driekiasi Lietuvos ir Baltarusijos pasienis, įvyko 7 balų žemės drebėjimas. Jis laikomas stipriausiu Baltarusijos istorijoje.

Rusijos jungtinio energetikos ir branduolinių tyrimų instituto laboratorijos vedėjas Vaganas Kazanianas ištyrinėjo atominei elektrinei statyti siūlytas Krasnopoliansko, Kukšinovo, Verknedvinsko ir Astravo aikšteles. Jo nuomonė vienareikšmiška – Astravo aikštelė tokiam objektui yra netinkama.

„Žemė ten suskilinėjusi tarsi sudužusi lėkštė. Ant lūžių statyti atominės elektrinės negalime. Todėl geologai ir seismologai tarp lūžių ieško vietos, kurioje statybos būtų įmanomos“, – pareiškė V.Kazanianas.
Tačiau valdžios atstovai mokslininkų įspėjimų neklausė. 2008-ųjų  gruodžio 20 d. oficialiai paskelbta, kad Baltarusija savo atominę elektrinę statys Astravo aikštelėje. Ant žemės, kurios gelmės primena suskilinėjusią lėkštę.

Politinė aikštelė

Iš pradžių daugelis net nepatikėjo, kad čia iš tiesų bus statoma atominė elektrinė. Tuo labiausiai abejojo geologai. Kukšinove dirbę mokslininkai dar 2007 m. gruodį, kalbėdami apie laukiantį darbą Astrave,  šią vietą vadino „politine aikštele“. Kalbas, kad ten ruošiamasi statyti elektrinę, jie vadino nerimtomis.

Tuo metu daug kas manė, kad vadinamosios rezervinės aikštelės Vitebsko ir Gardino srityse buvo pasirinktos tik siekiant paerzinti Europos Sąjungą (ES) ir pirmiausia – Lietuvą, kuri panaudoto IAE branduolinio kuro saugyklą rengėsi statyti vos už kelių šimtų metrų nuo Baltarusijos sienos.

Nuo Astravo iki statomos atominės elektrinės nutiesta geležinkelio ataaka ir kelias.
Nuo Astravo iki statomos atominės elektrinės nutiesta geležinkelio atšaka ir kelias.

Pagal tarptautinius reikalavimus, tokia saugykla turi būti įrengta ne toliau kaip 10 km nuo atominės elektrinės. Ignalinos jėgainė stovi panašiu atstumu nuo Baltarusijos. Tad Lietuva, nusprendusi ten statyti saugyklą, reikalavimų nepažeidė. Tiesa, vėliau objektas buvo atitrauktas kelis kilometrus nuo sienos.

Tačiau Lietuvos nuolaida nepadarė įspūdžio Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai. Bene didžiausias Astravo aikštelės privalumas, svarbus Baltarusijos valdžiai, – atstumas iki ES ir NATO sienos. O su šiais blokais A.Lukašenka turi senų sąskaitų.

Potencialiai pavojingas objektas prie ES sienos, pastatytas ant vienos iš svarbiausių Lietuvos upės kranto, – rimtas argumentas bet kokiose derybose. Kita vertus, bėgant laikui gali atsitikti taip, kad Lietuva pati pasisiūlys skirti pinigų šios elektrinės saugumui užtikrinti.

Nesaugu, bet ekonomiška

Yra ir dar viena problema, susijusi su būsimos elektrinės saugumu. Tiesiai virš vietos, kurioje dabar burzgia ekskavatoriai, iš šiaurės į pietus driekiasi oro koridorius. Orlaivių eismas labai intensyvus. Giedrą dieną danguje vienu metu galima įžiūrėti net po penkis lėktuvus.

Elektrinės šalininkai, tvirtindami, jog reaktoriaus pastatas nesugrius net tuomet, jei ant jo nukris lėktuvas, pamiršta paminėti orlaivio tipą. Pastatas iš tiesų atlaikytų nukritusį lėktuvą. Tik ne sunkesnį nei An-2, dar vadinamą „Kukurūzniku“.

Akivaizdu, kad Astravo aikštelė jokių žadėtųjų saugumo privalumų neturi. Tačiau ekonominių argumentų yra. Pavyzdžiui, kol Lietuva tik planuoja statyti elektrinę, Baltarusija jau galės pardavinėti Astrave pagamintą energiją – jau nutiesta magistralinė aukštos įtampos linija, kuri nuo Visagino driekiasi per Baltarusiją.

Astrave bus patogu tiekti vandenį į elektrinę – pašonėje Neris. Iki šios aikštelės geru keliu galima gabenti krovinius, o iš pasienio stoties Gudagojaus nesunku nutiesti geležinkelio atšaką.

Atominės energetikos departamento prie Energetikos ministerijos direktorius Nikolajus Gruša teigė, kad tinkamai parenkant statybų vietą, galima būtų sutaupyti iki 15–20 proc. numatomų išlaidų. Šiuo metu oficialiai yra paskelbta, kad atominės elektrinės statyba gali kainuoti apie 6 milijardus JAV dolerių.

Baltarusijos valdžia stengiasi taupyti visur. Apie tai kalba ir  Astravo gyventojai, kurie, man viešint šiose vietose, dievagojosi statybų aikštelėje matę darbininkus kinus.

Statant elektrinę teks iškeldinti dalį kaimų. Tačiau vietinio vykdomojo komiteto atstovai tvirtina, kad turės išvykti nedaug gyventojų: „Tik keli ūkiai“.  Patys žmonės idėją pašonėje statyti atominę elektrinę vertina nevienareikšmiškai. Prieš elektrinę pasisako turintieji aukštesnį nei vidurinis ir aukštąjį išsilavinimą. Valdžios planams pritaria kolūkių darbuotojai ir tie, kurie vos suduria galą su galu.

Valeikūnų kaimo gyventojai žino: arčiausiai statomos elektrinės esantis kaimas gali būti iakeltas.
Valeikūnų kaimo gyventojai žino: arčiausiai statomos elektrinės esantis kaimas gali būti iškeltas.

Penktadienį skaitykite:
Astrave jau vyksta didžiosios statybos

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min