Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„WikiLeaks“ atskleidė Rusijos ir Gruzijos karo užkulisius

Rusijos karas prieš Gruziją tęsiasi
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Rusijos kariai Gruzijoje ilsisi po atakos per 2008-ųjų karinį konfliktą.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nutekinti konfidencialūs amerikiečių diplomatinio susirašinėjimo dokumentai rodo, kaip Jungtinės Valstijos, ne vienus metus padėjusios Gruzijai kurti jos karinius pajėgumus, ėmėsi žūtbūtinių diplomatinių pastangų, mėgindamos užkirsti kelią 2008 metų rugpjūtį tarp Gruzijos ir Rusijos vykusiam kariniam konfliktui, rašo Vokietijos savaitraščio „Der Spiegel“ svetainė.

Pasak „Der Spiegel“, amerikiečiai tiksliai žinojo, su kuo turi reikalų: kaip rašoma viename pranešime iš JAV ambasados, Gruzijos vidaus reikalų ministras Vano Merabišvilis buvo vienas „karingiausių“ politikų vyriausybėje Abchazijos klausimu.

Dėl šios priežasties Vašingtono pasiuntinys Kaukaze Matthew Bryza gegužės 12 dieną Tbilisyje susitikęs su V.Merabišviliu viską išdėstė labai aiškiai.

„M.Bryza įspėjo V.Merabišvilį, kad karas yra blogas pasirinkimas Gruzijai“, – rašoma viename paskelbtų diplomatinio susirašinėjimo pranešimų. Pasiuntinys pabrėžė, kad karas „sužlugdys bet kokias Gruzijos galimybes įstoti į NATO ir ji neteks vertingos paramos Vašingtone bei Europos sostinėse“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gorio bombardavimas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gorio bombardavimas

Kaip rašo „Der Spiegel“, 2008 metų vasario 11 dieną JAV diplomatinė atstovybė Maskvoje įspėjo Vašingtoną žodžiais, kuriuos pasakė Rusijos užsienio reikalų viceministras: Kosovo siekis tapti nepriklausoma valstybe, kuriam pritaria JAV, „sukurs precedentą“.

Šie žodžiai neabejotinai buvo pasakyti turint omenyje du separatistinius Gruzijos regionus – Pietų Osetiją ir Abchaziją.

Po dviejų savaičių JAV ambasada Maskvoje tiesiogiai įspėjo apie gresiantį Rusijos ir Gruzijos karą. Ji išsiuntė pranešimą, kuriame teigiama, jog būtina spausti ne tik Maskvą, bet ir Tbilisį.

„Turime lygiai taip pat laikyti Gruziją sutelkusią dėmesį į jėgos panaudojimo nepriimtinumą bei pavojus“, – rašoma pranešime.

Tačiau tuometis JAV prezidentas George'as W.Bushas ir valstybės sekretorė Condoleezza Rice toliau besąlygiškai rėmė Gruziją. Toks politinis kursas padrąsino Gruzijos vadovą Michailą Saakašvilį: jis buvo tikras, kad Vašingtonas įsikiš, jei padėtis taps pavojinga.

Rugsėjo 7-osios vakarą M.Saakašvilis apsisprendė nepaisyti jokių įspėjimų. Prezidentas įsakė pulti Pietų Osetijos sostinę. Iš gruzinų reaktyvinė artilerija apšaudė Cchinvalį.Padedamas Jungtinių Valstijų jis stiprino karinius pajėgumus. M.Saakašvilis taip pat grasino ir žarstė pažadus, siekdamas priversti paklusti separatistines respublikas. Tačiau jo pastangos nedavė rezultatų.

Tokia buvo padėtis, kai Vašingtono pasiuntinys Kaukaze M.Bryza 2008 metų gegužę susitiko su vidaus reikalų ministru V.Merabišviliu ir pasisiūlė tarpininkauti derybose su Abchazijos vyriausybe. Kiek anksčiau M.Bryza Juodosios jūros pakrantėje pietavo su Abchazijos užsienio reikalų ministru. Amerikietis buvo tikras, kad galėtų sėkmingai atlikti tarpininko vaidmenį.

Tačiau V.Merabišviliui nepatiko JAV diplomato pasiūlymai. Jis pareiškė, kad Gruzija per derybas visiems laikams prarastų Abchaziją. Remiantis amerikiečių parengtu susitikimo protokolu, ministras jame nekalbėjo apie karą, tačiau pranešimas nepalieka jokių abejonių, kad gruzinai rengiasi pradėti karinį konfliktą.

Po maždaug dviejų mėnesių, likus kelioms dienoms iki karinio konflikto pradžios, Valstybės departamentas gavo konfidencialų pranešimą iš ambasados Maskvoje, kuriame buvo rašoma, kad rusai taip pat žino, jog M.Saakašvilis linksta prie sprendimo pradėti karą.

„Rusija turėjo žvalgybinės informacijos, rodančios, kad Gruzija ketina pradėti „reikšmingus karinius veiksmus“, – rašoma pranešime.

Netrukus Pietų Osetijos ir Gruzijos pasienyje prasidėjo susišaudymai. Vis dėlto tai tebuvo pavieniai apsikeitimai ugnimi.

JAV ambasadorius Tbilisyje Johnas Tefftas stengėsi įtikinti prezidentą M.Saakašvilį nenaudoti jėgos.

„Ambasadorius ragino užsienio reikalų ministrą ir gynybos viceministrą išlaikyti rimtį, nereaguoti pernelyg jautriai ir nebloginti padėties“, – rašoma viename pranešime.

Tačiau buvo jau per vėlu. Rugsėjo 7-osios vakarą M.Saakašvilis apsisprendė nepaisyti jokių įspėjimų. Prezidentas įsakė pulti Pietų Osetijos sostinę. Iš gruzinų reaktyvinė artilerija apšaudė Cchinvalį. M.Saakašvilio artilerija net apšaudė rusų karinę bazę, kur žuvo karių.

Rugpjūčio 8-osios rytą, 10 val. 05 min., J.Tefftas išsiuntė pranešimą Vašingtonui, kuriame pareigūnai informuojami, kad M.Saakašvilis patikino ambasadorių, jog „dabar Gruzija kontroliuoja beveik visą Pietų Osetiją, taip pat ir Cchinvalį“.

Ambasadorius buvo suklaidintas gruzinų pareigūnų, kai savo pranešime Vašingtonui rašė: „Visi turimi įrodymai patvirtina M.Saakašvilio pareiškimą, kad šis mūšis nebuvo pirminė Gruzijos intencija“.

Toliau ambasadorius argumentuoja: „Cchinvalio puolimas buvo pradėtas tik tuomet, kai Pietų Osetijos artilerija apšaudė gruzinų kaimus“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Cchinvalio gatvėse
AFP/„Scanpix“ nuotr./Cchinvalio gatvėse

Tačiau tai buvo melas, ir M.Saakašvilui vėliau teko tai paneigti.

Rugpjūčio 8 dienos rytą į konfliktą įsikišo Rusija, stojusi į Pietų Osetijos pusę. Kitą dieną JAV valstybės departamentui išsiųstame įslaptintame pranešime nurodoma, kad Rusijos oro pajėgos bombarduoja Gruzijos pajėgų pozicijas.

„Ambasada Tbilisyje praneša, kad Gruzijos priešlėktuvinės gynybos ištekliai išsekinti, todėl jų pajėgos pažeidžiamos Rusijos atakų iš oro“, – rašoma dokumente.

Anksčiau M.Saakašvilis dar kartą sumelavo JAV ambasadoriui – akivaizdžiai siekdamas užsitikrinti Vašingtono paramą.

J.Tefftas asmeniškai apie tai rašė: „Prezidentas Saakašvilis, paskambinęs vėlyvą rytą, sakė, kad rusai ketina užimti Gruziją ir įdiegti naują režimą. Jie nesustos atsiėmę Pietų Osetiją ir judės į Tbilisį“.

Tačiau iš tikrųjų Rusijos generalinis štabas neplanavo užimti Gruzijos sostinės.

Po dviejų dienų Rusijos pajėgos užėmė Pietų Osetiją ir peremė Gruzijos oro erdvės kontrolę, o rugpjūčio 12 dieną jų sausumos pajėgos buvo už maždaug 50 kilometrų nuo Tbilisio.

J.Tefftas rugpjūčio 10 dieną išsiuntė Vašingtonui kitą pranešimą: „Gruzinai praeitą naktį patyrė siaubingų nuostolių (skaičiuojamų tūkstančiais)“.

Ambasadorius nurodė, kad M.Saakašvilio generolai jau kaltina dėl šio fiasko amerikiečius: „Gruzijos kariškiai asmeniškai išreiškė didelį nusivylimą JAV ir Vakarais, kurie nesuteikė daugiau pagalbos per Rusijos puolimą“.

Žuvusieji nebuvo skaičiuojami tūkstančiais, tačiau per įnirtingus susišaudymus žuvo per 800 žmonių, o Gruzijos pareigūnai vėliau kelis mėnesius stengėsi nuslėpti savo atsakomybę dėl šio karo.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min