Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vaikų klausos sutrikimai – ar tikrai žinome viską?

Tikrinant klausą
Fotolia nuotr. / Klausos tikrinimas
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
Skaitysiu vėliau
A A

Klausos sutrikimai nėra populiari tema, dažnas iš mūsų net nežinome kiek daug mus supančių žmonių turi klausos sutrikimų. „Selga“ jau antrus metus kalba šia tema, nori parodyti šios problemos aktualumą, rengia labdaros kampaniją – „Už tikrą vaikystę“. Apie klausos sutrikimus ir jų įtaką vaikų vystymuisi, kalbamės su gydytoja otorinolaringologe – Jekaterina Byčkova.

– Kuo skiriasi girdinčių ir klausos sutrikimų turinčių vaikų pasauliai?

– Svarbu atskirti įgimtą ir įgytą klausos sutrikimą, tas klausos sutrikimas, kuris atsiranda jau susiformavus kalbai, vadinasi įgytas, kai gimstama su klausos sutrikimu tai vadinama įgimtu klausos sutrikimu. Kai vaikas turi įgimtą klausos sutrikimą, tai atsiliepia kalbai, psichologinei ir emocinei vaiko raidai. Girdintis vaikas, augdamas mokosi pažinti pasaulį per įvairius jutimus: klausą, regą, kalbos jis  mokosi iš tėvų ir aplinkos. Jei vaikas gimsta su klausos sutrikimu arba visiškai kurčias, jis turi garsinės informacijos deficitą, dėl šios priežasties, pirmiausia labai nukenčia vaiko kalbos formavimasis, dėl lėto kalbos formavimosi atsilieka intelekto raida. Žinoma, tokiu atveju kalbos raidos atsilikimas priklauso nuo to, kaip anksti nustatytas klausos sutrikimas, kokio jis laipsnio ir kaip greitai bei efektyviai suteikiama pagalba neprigirdinčiam vaikui.

Jei girdinčiam suaugusiam žmogui sutrinka klausa, žmogus iš pradžių jaučia didelį diskomfortą, tačiau suaugęs žmogus įpranta komunikuoti neprigirdėdamas, kadangi jo kalbos sistema jau yra susiformavusi, jis labai daug ką gali suprasti iš konteksto ir taip kompensuoti klausos sutrikimą. Labai dažnai žmonės, kuriems klausa sutrinka jau suaugus arba senatvėje,  neskuba įsigyti klausos aparatų, nors aparatai galėtų labai pagerinti jų gyvenimo kokybę.

-Kaip klausos aparatai pagerina tokių vaikų gyvenimą, kokias galimybes atveria?

-Girdintys žmonės nesusimąsto apie tai, kiek skirtingų garsų juos supa. Pavyzdžiui, sveikas vaikas girdi, kad netoli yra tėvai ir jaučiasi saugus, o vaikas, kuris negirdi turi matyti, kitaip jaučiasi nesaugus. Tėvai pastebi, kad kai neprigirdintis vaikas pradeda naudoti klausos aparatus, pasikeičia jo elgesys – tampa ramesnis, vaikas nustemba, kiek daug garsų jį supa, pradeda daugiau klausytis, pagerėja kalba. Visi šie pokyčiai pastebimi per pirmuosius klausos aparatų naudojimo mėnesius. Suteikus vaikui klausos aparatus reikia jį mokyti, padėti jam suprasti garsus, kalbą. Sveiki vaikai mokosi kalbos spontaniškai, o klausos sutrikimų turintis vaikas negali to padaryti, jam reikia pagalbos. Kuo klausos aparatas pažangesnis, tuo jo perduodamas garsas natūralesnis, tai turi labai didelę įtaką kalbos raidai. Neprigirdintys vaikai su klausos aparatais jaučiasi saugesni, geriau girdi aplinkos garsus, lengviau bendrauja su tėvais ir bendraamžiais, geriau mokosi mokykloje.

Gydytoja otorinolaringologė - Jekaterina Byčkova. Asmeninio archyvo nuotr.
Gydytoja otorinolaringologė - Jekaterina Byčkova. Asmeninio archyvo nuotr.

-Kokiais kitais būdais galima pagerinti tokių vaikų gyvenimo kokybę?

-Klausos aparatas yra dažniausiai naudojama girdėti padedanti  priemonė, esant nuolatiniam abipusiam neurosensoriniam klausos sutrikimui. Tačiau priklausosmai nuo klausos sutrikimo tipo ir laipsnio, egzistuoja ir kitos priemonės. Jei klausos sutrikimas yra žymus, vidinė ausis pažeista taip stipriai, kad klausos aparatai negali sustiprinti garso tiek, kad smegenys girdėtų ir galėtų formuotis kalba, atliekama operacija – kochlearinė implantacija. Operacijos metu už ausies po oda pritvirtinamas implantas, į vidinę įvedamas elektrodas, garso pojūtis atkuriamas stimuliuojant klausos nervą elektriniais impulsais. Kartu su klausos aparatais arba kochleariniais implantais kartais naudojamos FM sistemos. Dažniausiai vaikai turintys klausos sutrikimų, šią sistemą naudoja mokykloje, kur didelės patalpos ir triukšminga aplinka. Mokytoja ant krūtinės nešioja FM sistemos mikrofoną, imtuvai yra vaiko klausos aparatuose ir iš bet kokio atstumo arba triukšmingoje aplinkoje vaikas  girdi kokybišką mokytojos balsą. Taip pat be techninės, girdėti padedančios priemonės, labai svarbus ankstyvas specialusis klausos ir kalbos lavinimas. Šioje srityje didelį vaidmenį kartu su surdopedagogais atlieka tėvai.

- Kurtumas neišgydoma liga, dėl kokių pagrindinių priežasčių apkurstama?

- Pasikartosiu, kad svarbu išskirti ir akcentuoti įgimtą klausos sutrikimą, lyginant su įgytu, tai daug didesnė problema. 90 procentų  kurčių vaikų gimsta girdintiems tėvams. Taip nutinka dėl genetinių priežasčių: tėvai neserga, bet yra mutavusio geno nešiotojai. Lietuvoje galima atlikti genetinius tyrimus ir tai nustatyti. Žinoma, jei tėvai turi klausos sutrikimų, susilaukti kurčių vaikų, tikimybė yra didesnė. Kitos įgimto klausos sutrikimo priežastys: įgimta infekcija (toksolpazmozė, citomegalovirusinė infekcija), neišnešiotumas, naujagimio ryški gelta, deguonies stygius ir t.t. Įgytas klausos sutrikimas gali atsirasti po gripo, traumos, meningito, ir  aišku, daugumai klausa sutrinka negrįžtamai senatvėje. Nuo slogos ir  ausų uždegimų dažniausiai būna laikinas prikurtimas, tai pagydoma vaistais arba operacija.

- Kaip manote, koks yra visuomenės požiūris į klausos sutrikimų turinčius vaikus?

- Mums, specialistams, sudėtinga apie tai kalbėti, kadangi į šią problemą mes įpratę žiūrėti iš medicininės pusės. Naujausių technologijų dėka, galime labai veiksmingai padėti neprigirdintiems ir kurtiems.  Mes žinome, klausos pažeidimas yra dažniausiai įgimtas sutrikimas (1-3 vaikai iš 1000 gimusiųjų). Šis sutrikimas nepagydomas ir įtakoja vaiko raidą. Tam, kad mūsų pagalba būtų veiksminga, labai svarbu šį sutrikimą nustatyti kuo anksčiau. Daugumoje Europos šalių ir Lietuvoje nuo 2014 metų, atliekama visuotina naujagimių klausos patikra. Svarbūs yra trys žingsniai: per vieną mėnesį nuo gimimo reikia atlikti klausos patikrą visiems naujagimiams ir rasti tuos, kuriems įtariamas klausos sutrikimas. Sekantis žingsnis, iki trijų menėsių amžiaus tokiems kūdikiams, kuriems pirminis tyrimas buvo neigiamas, jį reikia pakartoti, daugumai iš jų įtarimai nepasitvirtina, tačiau likusiems atliekami sudėtingi ir išsamūs klausos tyrimai. Vaikams, kuriems nustatomas įgimtas klausos sutrikimas, iki pusės metų amžiaus, reikia pritaikyti klausos aparatus ir pradėti klausos ir kalbos lavinimą. Jei visi šie etapai įvykdomi laiku ir efektyviai, galima tikėtis, kad ir stipriai neprigirdintis vaikas išmoks kalbėti,    galės mokytis įprastoje mokykloje, universitete, jo gyvenimas bus kaip girdinčiųjų.

Tačiau didelė dalis visuomenės nežino apie tai, kad tokiems vaikams galima efektyviai padėti taikant aparatus ir lavinant girdinčiųjų aplinkoje. Todėl Lietuvoje kartais pasitaiko, kad kitų vaikų tėvai ar net pedagogai, į tokius vaikus žiūriu įtariai, nenori sunkumų. Šie vaikai yra tokie patys kaip ir kiti, tik turi klausos sutrikimų ir jiems reikia daugiau mūsų supratimo, pagalbos ir dėmesio.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min