-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 03 15

Ar žinote, kam jūsų pinigus išleidžia valstybė?

„Kur tik pasisuki, ten „nulupa“, – išgirsti iš dažno šalies gyventojo. Vilnietis Tomas nėra išimtis. Pasižiūrėjęs į algalapį sudejuoja – kokią sumą darbdavys už jį sumokėjo „Sodrai“. Parduotuvėje gavęs čekį, užmeta žvilgsnį į pridėtinės vertės mokesčio grafą – atseikėta dar 21 proc. „Ir tai dar ne viskas – degalams taikomas akcizo mokestis, gyventojų pajamų ir pelno mokesčiai – kur valstybė deda visus šiuos surinktus pinigus?“, – klausia jis.
Moteris su pinigine rankose
Moteris su pinigine rankose / Vida Press nuotr.

Surinko beveik 12 mlrd. Eur

2016 metais iš įvairiausių sričių į valstybės biudžetą sukapsėjo 11,9 mlrd. Eur. Į šią sumą įtraukiamos valstybės ir savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšos, neskaičiuojant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos.

VIDEO: Kur keliauja mūsų visų valstybei sunešti pinigai?

Didžiausią dalį valstybės surinktos nemenkos sumelės – kiek daugiau nei ketvirtadalį – sudaro lėšos, „suplaukusios“ iš socialinio draudimo įmokų, kurias sumoka darbdaviai, pats Tomas ir kiti dirbantieji. Dar ketvirtadalis valstybės biudžeto „pyrago“ surenkama iš pridėtinės vertės mokesčio. Jį kiekvienas gyventojas sumoka už didžiąją dalį valstybėje įsigyjamų prekių ar teikiamų paslaugų.

Didžiausią dalį valstybės surinktos nemenkos sumelės – kiek daugiau nei ketvirtadalį – sudaro lėšos, „suplaukusios“ iš socialinio draudimo įmokų.

Dalis Tomo atlyginimo, iš dėdės gautos didesnės nei 2 500 Eur dovanos ar 1 000 Eur laimėjimas loterijoje į biudžetą nugula gyventojų pajamų mokesčio pavidalu, kuris sudaro kiek daugiau nei dešimtadalį valstybės pajamų.

Panašią dalį šalies biudžeto sudaro ir lėšos, surinktos iš privalomojo sveikatos draudimo, kurį už Tomą sumoka darbdavys, o kai kurie gyventojai moka patys. Pildamiesi degalus, pirkdami tabako ar alkoholio prekes dalį sumos vėlgi atseikėjame į biudžetą – akcizai taip pat sudaro apie 10 proc. valstybės pajamų.

Pelno mokestis, pajamos už prekes ar paslaugas bei tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai į valstybės biudžetą suneša mažiau nei po 5 proc. O dividendai, įvairios rinkliavos, turto ir transporto priemonių mokesčiai, baudos ir konfiskacijos bei žemės ir taršos mokesčiai į biudžetą įneša mažiau nei po procentą.

Fotolia nuotr./Pinigai
Fotolia nuotr./Pinigai

Kiek pinigų slepia šešėlis?

Nors Tomo ir kitų valstybės piliečių sunešta suma – kone 12 mlrd. eurų – atrodo itin didelė, nekeičiant jokių mokesčių ir neįvedant naujų apmokestinimų į valstybės biudžetą galėtų sukristi dar daugiau pinigų. Deja, šiuos pinigus pasiima šešėlis.

Prie šešėlio prisidedame nereikalaudami čekio už suteiktas paslaugas ar perkamas prekes, Tomo kaimynas, besipilantis kontrabandinį kurą. Tą patį daro ir jo pažįstamas verslininkas, mokantis darbuotojams atlyginimus „vokelyje“. Nesumokėję mokesčių Tomo pažįstami užkrauna šią naštą jam ir kitiems atsakingiems piliečiams.

Skaičiuojama, kad Lietuvos šešėlinė ekonomika siekia net 30 proc., tad į biudžetą „neįplaukianti“ dalis – tikrai didelė ir reikšminga. Apklausos rodo, kad net 62 proc. lietuvių toleruoja šešėlinę prekybą – kitaip tariant, yra linkę neprisidėti prie bendro šalies biudžeto, bet naudotis Tomo ir kitų mokesčių mokėtojų sukurtu gėriu.

Skaičiuojama, kad Lietuvos šešėlinė ekonomika siekia net 30 proc., tad į biudžetą „neįplaukianti“ dalis – tikrai didelė ir reikšminga.

Kur ir kiek jūsų pinigų valstybė išleidžia?

Valstybės biudžetas – Tomo, kiekvieno Lietuvos piliečio, privačių įmonių ir įvairių institucijų sunešamos lėšos. Dažnam kyla klausimas – kurgi nukeliauja tos didžiulės iš gyventojų surinktos sumos? Nors sumos ir gali atrodyti didžiulės, visgi pasirūpinti gyventojų gerove kainuoja brangiau – 2016 metais valstybė išleido daugiau pinigų, nei surinko iš mokesčių mokėtojų. Į biudžetą įplaukė 11,9 mlrd. Eur, o išleista – 12,5 mlrd. Eur.

Didžiausią biudžeto dalį – daugiau nei trečdalį – valstybė išleidžia socialinei apsaugai, tam, kad susilaukus naujagimio, susižeidus darbe ar netekus nuolatinių pajamų, sulaukus pensijos valstybė galėtų pasirūpinti savo gyventojais.

123rf.com nuotr./Moteris svajoja apie kūdikį
123rf.com nuotr./Moteris svajoja apie kūdikį

Praėjusiais metais socialinei apsaugai skirta apie 4, 6 mlrd. Eur šalies pajamų. Norėdama suteikti Tomui galimybę naudotis sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis, valstybė dar šeštadalį biudžeto turėjo atrėžti sveikatos apsaugai. O keliais procentais mažesnę sumą – švietimui, kad garantuotų Tomo ir jo žmonos atžalai nemokamą mokslą.

2016 metais valstybė išleido daugiau pinigų, nei surinko iš mokesčių mokėtojų. Į biudžetą įplaukė 11,9 mlrd. Eur, o išleista – 12,5 mlrd. Eur.

Minėtos sritys „suvalgo“ net 65 proc. biudžeto, nors gyventojų ir įmonių sumokėto socialinio draudimo ir sveikatos įmokos kartu sudaro tik apie 40 proc. valstybės pajamų.

Siekiant užtikrinti, kad Tomas ir jo šeima bei draugai šalyje jaustųsi saugūs ir galėtų naudotis išvystyta infrastruktūra, reikalingos išlaidos ir gynybai bei infrastruktūrai. Šioms sritims nuo bendro biudžeto „nukrenta“ maždaug po 5 proc.

Apie 14 proc. biudžeto skiriama šalies skolos valdymui, transportui, susisiekimo paslaugoms ir ryšiams, taip pat viešajai tvarkai, apsaugai, poilsiui, kultūrai ir religijai, įmokoms į ES biudžetą bei žemės ūkiui ir bendrosioms paslaugoms.

Kiek mažiau nei 2 proc. atriekiama aplinkos apsaugai bei būstams ar komunaliniams ūkiui, o užsienio politikai, mokesčių administravimui, muitinės veiklai, energetikai, verslo aplinkos reguliavimui ir pervedimams į Lietuvos rezervinį fondą bei Europos stabilumo mechanizmą išleidžiama mažiau nei po 1 proc. mokesčių mokėtojų pinigų.

2016 metais į biudžetą sunešta beveik 600 mln. eurų daugiau nei 2015-aisiais, tačiau, kartu su pajamomis padidėjo ir valstybės išlaidos – praėjusiais metais visoms minėtos sritims buvo skirta 783 mln. eurų daugiau nei ankstesniais metais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius