„Yra baimė netekti savo krūties, faktiškai dviejų. Ši baimė yra didesnė nei vėžio. Moteris lengviau pasiryžta operacijai, jei yra nustatyta vėžio diagnozė, bet jei yra tikimybė, kad ji nesusirgs, nors ir nedidelė, tai ji laukia iki paskutinio momento“, – TV3 „Savaitės komentarams“ teigia gydytojas.
Anot jo, moterys klaidingai galvoja, kad prevencinė mastechtomija atliekama tokia pačia technika, kaip įprastos mastechtomijos jau sergant vėžiu. Pasak jo, jei mastechtomijai ryžtamasi dar nesergant vėžiu, krūtų forma išlieka nepakitusi. Tuo tarpu operuojant sergančią moterį, krūtys pašalinamos amžiams.
„Kai nustatyta vėžio diagnozė, jei onkologų pasirenkamas operacijos metodas yra mastechtomija – visos krūties šalinimas, tai pašalinama visa krūties, krūtinė lieka lygi ir randas. Tuo tarou prevencinių mastechtomijų atveju, yra atliekama subkutaninė mastechtomija. Tai yra pašalinamas tik krūties liaukinis audinys, išsaugant visą apvalkalą. Iškart atliekama pirminė rekonstrukcija. Dažniausiai implantais“, – paaiškino medikas.
Anot jo, ši operacija panaši į krūtų didinimo operaciją. Tiesa, medikas pažymi, kad sergančiai vėžiu moteriai operacijos išlaidos yra kompensuojamos iš Ligonių kasų. Tuo tarpu prevencinei operacijai pasiryžusiai damai tenka pačiai susimokėti už krūtų rekonstrukcijai naudojamus implantus. Vienas implantas kainuoja iki 2 tūkst. litų.
„Susidariusi yra paradoksali situacija, kad Vakarų Europos šalys tai suvokia ir pacientėms, nukentėjusioms nuo vėžio, kompensuoja implantus. Tai yra ne estetinė operacija, o rekonstrukcinė, iš principo, nes diagnozė yra vėžio. Tai ne mažų krūtų padidinimas. Lietuvoje apie tai beldžiama, beldžiama, bet kaip į sieną...“, – apgailestavo jis.
