Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaltinimai Vyteniui Andriukaičiui: atsikrato oponentų, iškraipo Konstitucinio Teismo žodį ir kuria valstybę valstybėje

Vytenis Povilas Andriukaitis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Praėjo daugiau nei metai, kai sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis paskelbė apie užmojus reformuoti sveikatos sistemą ir uždrausti pacientams patiems pasirinkti gydymo įstaigą ir gydytoją. Privačių medicinos įstaigų atstovai sako, kad net ir po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) aiškiai atskyrė būtinosios medicinos pagalbą nuo visų sveikatos paslaugų, daugiau nei metus užsitęsusi įtampa neatslūgsta: pacientai vis dar nežino, kur gydysis, o privačios gydymo įstaigos negali planuoti veiklos.

KT prieš kelias savaites pateikė išaiškinimą, kad valstybės biudžeto lėšomis pilnai finansuojamos turėtų būti tik tos paslaugos, kurios yra reikalingos žmogaus gyvybei gelbėti. Kitos sveikatos paslaugos turėtų būti apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir privačių finansavimo šaltinių. Paslaugas gali teikti tiek valstybės ir savivaldybių įsteigtos gydymo įstaigos, tiek privačios, sudariusios sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis.

Nemokama medicina neegzistuoja

Diskusijoje „Sumaištis sveikatos sektoriuje: pasimetę pacientai ir į kampą įsprausti privačių gydymo įstaigų vadovai. Kas pasikeitė sveikatos sistemoje per pastaruosius metus?“ dalyvavusi Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė apgailestavo, kad net po pastarojo KT išaiškinimo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) medicinos paslaugas interpretuoja taip, kaip jai patogiau. Todėl vėl nėra aišku, kas, kiek ir už ką moka.

Akivaizdu tik tai, kad sveikatos sistemai skiriamas biudžetas yra labai skylėtas ir valstybė artimiausiu metu tikrai nepajėgs užtikrinti kokybiškos absoliučiai nemokamos medicinos visiems.

„Ministerija toliau varijuoja sąvokomis dėl visų medicinos paslaugų. Dabartinis teisinis reguliavimas aiškiai nenurodo, kokia apimtimi šios paslaugos turėtų būti apmokamos ir iš kokių šaltinių. Akivaizdu tik tai, kad sveikatos sistemai skiriamas biudžetas yra labai skylėtas ir valstybė artimiausiu metu tikrai nepajėgs užtikrinti kokybiškos absoliučiai nemokamos medicinos visiems. Todėl pacientui turėtų būti užtikrinama jo pasirinkimo laisvė – ar jam rinktis bazinę paslaugą, kurią apmoka valstybė, ar paslaugą su papildomais dalykais, kurios dalį paciento pasirinkimu jis gali apmokėti pats arba ją dengtų papildomas savanoriškasis draudimas. Deja, mūsų šalyje jo vis dar nėra“, – kalbėjo V.Augustinienė.

Ji pažymėjo, kad V.P.Andriukaičio deklaruojama nemokama medicina praktikoje neegzistuoja.

„Visuomenei pastoviai meluojama, todėl vis daugiau žmonių kreipiasi į mus, skųsdamiesi ir teiraudamiesi, kur tos nemokamos paslaugos? Vakar sulaukiau skambučio iš Kauno klinikų paciento, kuris ligoninėje guli jau savaitę, tačiau per tą laiką jam padarytas bendras kraujo tyrimas ir pora kartų kraujo gliukozės tyrimas. Jam neaišku, kodėl neatliekama daugiau tyrimų. O mums aišku – trūksta lėšų“, – pasakojo V.Augustinienė.

Eilės ilgėja, priemokos didėja

Medicinos paslaugų prieinamumas esą irgi tik prastėja, nes eilės pas specialistus ilgėja: „Anksčiau Santariškėse norint patekti pas akių gydytoją reikėdavo registruotis prieš tris mėnesius. Sausį bandžiau užsiregistruoti balandžiui, tačiau man pasakė, kad jau bus registruojama tik birželio mėnesiui. Tačiau jei tą dieną talonai jau bus pasibaigę, užsiregistruočiau nebent liepai.“

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vida Augustinienė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vida Augustinienė

V.Augustinienė pastebėjo, kad SAM kasdien kepami vieni kitiems prieštaraujantys, su realybe prasilenkiantys įsakymai. Todėl ilgėja ne tik eilės pas specialistus, bet ir didėja priemokos už kompensuojamuosius vaistus.

„Priemokos galioja tik pigiausiam vaistui, todėl, jei kitos farmacinės kompanijos kainų nemažina, pacientui priemoka išauga. Juk nėra vienodų žmonių, kuriems tiktų tas pats vaistas“, – vykdoma politika stebėjosi V.Augustinienė.

Atsidūrė už borto

Šuo loja, o karavanas eina. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba veikia jau 12 metų. Ji vienija 30 pačiomis sunkiausiomis ligomis sergančių pacientų organizacijas ir apima maždaug 1 mln. jomis sergančių Lietuvos gyventojų.

Dabar kviečiamos tik tos organizacijos, kurias susikūrė pats ministras, tarkime, Pacientų forumas, kuris tik pritariamai linksi galvomis.

„Tačiau esame palikti už borto, išbraukti iš SAM kolegijos, Ligų ir kompensuojamųjų vaistų komisijos, nekviečiami nei į darbo grupes, nei į susitikimus. Dabar kviečiamos tik tos organizacijos, kurias susikūrė pats ministras, tarkime, Pacientų forumas, kuris tik pritariamai linksi galvomis. Mes apie sprendimus sužinome tik iš žiniasklaidos“, – guodėsi V.Augustinienė.

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba priklauso tarptautinių organizacijų aljansui. Jo atstovai, išgirdę, kad dedasi Lietuvoje, vienoje iš ES narių, esą imasi už galvos.

„Europos pacientų forumo prezidentas rašė ministrui laišką, bet jokio atsakymo negavo. Ministerijoje kita nuomonė nepriimtina: viską reikia tik išklausyti ir pritarti. Taip ir daroma: koks gali būti pacientų organizacijų žodis, jai joms vadovauja ministras arba viceministras? Neregėtas dalykas – nevyriausybinių organizacijų steigėjas yra ministerija! Laimei, mūsų neignoruoja Seimas, esame kviečiami į Valstybinės ligonių kasos darbą“, – kalbėjo V.Augustinienė.

Kuria dirbtinę priešpriešą

Privačių medikų atstovų teigimu, dabartinėmis sąlygomis jiems sunku organizuoti įstaigų darbą, jie negali planuoti plėtros, situacija dėl privačios medicinos likimo išlieka labai neaiški. Kuriama dirbtina priešprieša tarp privačios ir valstybinės medicinos.

„Tai tas pats, lyg ginčytumėmės, kuri ranka yra reikalingesnė – dešinė ar kairė. Juk visaverčiam gyvenimui reikalingos abi rankos. Įdomiausia, kad privačios medicinos dalis Lietuvoje tesudaro apie 8 proc. PSDF biudžeto, o priešinama taip, lyg privatininkai būtų užgrobę didžiausią dalį tiek žmogiškųjų resursų, tiek visas lėšas“, – stebėjosi privačios ligoninės „Kardiolita“ direktorius, Nacionalinės privačių ligoninių asociacijos vadovas Darius Jonutis.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Darius Jonutis
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Darius Jonutis

Pasak jo, tokia dirbtinai kuriama priešprieša pirmiausia kelia įtampą visuomenėje ir medikų bendruomenėje, o labiausiai nuo tokių veiksmų nukenčia pacientas. Bendradarbiaudamos privačios ir valstybinės gydymo įstaigos gerintų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir racionaliau spręstų žmonių sveikatos problemas.

Ministras kalba apie nemokamas medicinos paslaugas, tačiau niekada nėra pasakęs, kiek kainuotų įgyvendinti tokią politiką? Du, tris kartus daugiau nei dabar?

„Ministras kalba apie nemokamas medicinos paslaugas, tačiau niekada nėra pasakęs, kiek kainuotų įgyvendinti tokią politiką? Du, tris kartus daugiau nei dabar? Iš kur valstybė paims tiek lėšų?“ – klausimą pamąstymui uždavė D.Jonutis.
 
Jis atkreipė dėmesį, kad išsamią kardiologo konsultaciją ir tyrimus valstybinėje įstaigoje pacientas gautų per maždaug pusmetį, privačioje klinikoje – per valandą.

„Tačiau ministras draudžia pacientui pasirinkti. Esame sakę, kad per metus galėtume atlikti 100 operacijų be priemokų – pagal valstybės nustatytus įkainius. Tačiau nė viena valdžia tokio pasiūlymo nepriima. Kas tai – konkurencijos baimė? Neduok Dieve, atsiras žaidėjas, kuris galės teikti tokias paslaugas! Juk geriau investuoti į ligoninių tinklą su neefektyviai organizuojama veikla... Dėl to požiūrio kenčia ne privačios įstaigos, o pacientas“, – aiškino D.Jonutis.  

Kodėl vaistams priemokos tinka, paslaugoms – ne?

Privačių medicinos įstaigų interesams atstovaujanti advokatų kontoros „Lawin“ advokatė, partnerė Dovilė Burgienė įsitikinusi, kad iš esmės reikėtų peržiūrėti sveikatos sistemos ir jos finansavimo politiką.

„Dabar biudžeto valdytojo, paslaugų pirkėjo – ligonių kasų, ir tiekėjo – ligoninių – funkciją atlieka ta pati ministerija. Tai yra interesų konfliktas. Net jei nebūtų privačių medicinos paslaugų įstaigų, tarp minėtų institucijų turėtų vykti tam tikra trintis, kad atsirastų lėšų panaudojimo efektyvumas“, – neabejojo teisininkė.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Dovilė Burgienė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Dovilė Burgienė

„Pirmiausia ligonių kasos turėtų būti pavaldžios jei ne Seimui, tai bent Vyriausybei. Antra, būtinas privačios ligonių kasos sukūrimas (savanoriško sveikatos draudimo pagrindu – red. past.), kad būtų konkurencija“, – antrino Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijų atstovas, privataus Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Vilniuje direktorius Laimutis Paškevičius.

Kodėl farmacijoje priemokos, paciento lėšomis padengiančios dalį vaistų kainos – gerai, bet medicinoje – blogai?

Jis paneigė mitą, kad privatininkai pernai esą išsimokėjo 80 mln. litų dividendų. „90 proc. įstaigų kalendorinius metus baigė nuostolingai. Metų gale viešosioms gydymo įstaigoms buvo skirta lėšų iš Valstybės rezervo fondo, o privačioms – ne, nors mes irgi paslaugas teikėme už sumažintą įkainį. Tokį sprendimą jau apskundėme Konkurencijos tarybai. Dabar – apie tuos 80 mln. litų dividendų: šį skaičių ministras gavo prie privačios medicinos įstaigų prilipdęs odontologijos sektorių, kuris iš esmės gyvena tik iš pacientų kišenės“, – pažymėjo L.Paškevičius.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Laimutis Paškevičius
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Laimutis Paškevičius

Be to, jis prisipažino nesuprantantis, kodėl V.P.Andriukaitis šiaušiasi prieš priemokas už privačiose įstaigose suteikiamas medicinos paslaugas: „Metų metus vaistams taikomi įvairūs kompensacijos lygiai. Kodėl farmacijoje priemokos, paciento lėšomis padengiančios dalį vaistų kainos – gerai, bet medicinoje – blogai?“  

Kuria valstybę valstybėje

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas išreiškė nuomonę, kad SAM tapo valstybe valstybėje.

Esminis klausimas: ar mokesčių mokėtojas turi bent kiek nors teisių nuspręsti, kur eina jo sumokėti pinigai? Pagal dabartinę situaciją visas tas teises pasiima ministerija ir jai priklausančios institucijos.

„Ir šiuo atveju ta valstybė nusprendė pasukti kitu keliu nei Lietuva ėjo jau 20 metų. Ministras kalba apie nemokamą mediciną, kai nei gydytojų darbas, nei poliklinikų išlaikymas nėra nemokamas. Kas už tai sumoka? Ministerijos retorikoje sakoma, kad tai – valstybės pinigai. Tačiau realiai tai yra visų mūsų pinigai, kuriuos sumokame į sveikatos draudimo fondą. Todėl esminis klausimas: ar mokesčių mokėtojas turi bent kiek nors teisių nuspręsti, kur eina jo sumokėti pinigai? Pagal dabartinę situaciją visas tas teises pasiima ministerija ir jai priklausančios institucijos“, – aiškino Ž.Šilėnas.

Kuri medicina geresnė – vieša ar privati – esą net neturėtų kilti klausimų. Valstybinis ir privatus sektorius turi veikti normalios konkurencijos sąlygomis.

„Mes aiškiname, ką KT išaiškino, nors tai turėtų daryti ministerija. Tačiau ji tai  daro subjektyviai. Ministras visada selektyviai praleidžia tas išaiškinimo dalis, kurios jam netinka. Ministerija elgiasi, tarsi nebūtų buvę nei pirmojo išaiškinimo, nei dabartinio, ir toliau rengia įstatymų projektus – vyksta protu nesuvokiami dalykai“, – V.P.Andriukaičio vykdomai sveikatos politikai kritikos negailėjo Ž.Šilėnas.  

Teks įtikti „činovnikui“?

„Privati medicina diskriminuojama, naikinama konkurencija, o tai skatina korupciją: kai viskas draudžiama, vienintelis kelias – įtikti „činovnikui“, tai absurdas“, – diskusiją apibendrino D.Burgienė.

Apie užmojus reformuoti sveikatos sistemą ir pakeisti šiuo metu galiojantį mišrų sveikatos paslaugų finansavimo modelį ir iš sistemos eliminuoti privačias įstaigas SAM prakalbo dar 2013 m. pradžioje.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Žilvinas Šilėnas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Žilvinas Šilėnas

Praėjusių metų gegužę šiam sumanymui kelią užkirto KT, konstatavęs, kad Lietuvoje įtvirtintas modelis, pagal kurį sveikatos priežiūros  paslaugos, apmokamos iš PSDF, gali būti teikiamos tiek valstybės ir savivaldybių  įstaigų ir  įmonių, tiek privačių įstaigų ir įmonių, sudariusių sutartis su  Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis, neprieštarauja Konstitucijai.

2014 m. vasarį, SAM prašymu KT pateikė sprendimo išaiškinimą, kuriame apibrėžė būtinosios pagalbos sąvoką ir šias paslaugas atskyrė nuo visų medicininių paslaugų. Taip pat išaiškino, iš kokių šaltinių turėtų būti finansuojama būtinoji pagalba ir kitos medicinos paslaugos.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min