„Mes pradėjome klausytis ir girdėti savo pacientus. Tai labai svarbu. Visame pasaulyje moderniuose skubios pagalbos skyriuose vienas iš rodiklių, nurodančių, ar veikianti sistema efektyvi, yra tai – kaip jaučiasi mūsų pacientai“, – sakė Skubiosios medicinos klinikos vadovo pareigas laikinai einantis gydytojas Nedas Jasinskas.
Pasak jo, traumų ir skubios pagalbos centre įdiegta sistema leidžia personalui pagal objektyvius kriterijus nustatyti, kuriems pacientams reikalinga skubiausia pagalba. Tai – pacientų rūšiavimas, kuris yra visose panašiose įstaigose.
Lietuvoje medikai dažnai sulaukia priekaištų, jog atvykę į Klinikas sunegalavę žmonės privesti ilgai laukti, kol jiems bus nustatyta diagnozė ir paskirtas gydymas. Tačiau, pasak N.Jasinsko, svarbu žinoti, kad net ir laukiant, procesas vyksta.
„Skubios pagalbos skyriuose pacientai laukia vidutiniškai 4 val. Taip yra visame pasaulyje. Dažnai žmonės galvoja, kad jie tuščiai gaišta.
Iš tiesų tuo metu, kol jie kartu su artimaisiais laukia, mes darome laboratorinius, instrumentinius tyrimus, ateina konsultantai – visa tai lemia paciento pagalbos efektyvumą. Tad ligoniams ir jų artimiesiems svarbu suprasti, kad jų laukimas nėra beprasmis eilėje prie nieko“, – kalbėjo medikas.
Pasak jo, stengiamasi, kad kartą per valandą skyriuje dirbantis personalas praneštų ligoniui ir jo artimiesiems, kiek jo būklės nustatymas pasistūmė į priekį.
Per šventes ir po „algų dienų“ užplūsta pacientai
Viešojoje erdvėje įvairių vertinimų sulaukiantys Kauno klinikų gydytojai stengiasi reaguoti į pacientų kritiką. Jau kurį laiką Traumų ir skubios medicininės pagalbos centre veikia „veidukų“ sistema, kurioje bet kuris šio skyriaus lankytojas gali įvertinti personalo darbą trim skirtingais veidukais, žyminčiais paslaugų kokybę „gerai“, „vidutiniškai“ ir „prastai“.
Norintys pateikti konkrečius pasiūlymus, tai gali padaryti klinikų interneto puslapyje arba elektroniniu paštu.
„Tuos duomenis analizuojame ir sprendžiame problemas, kurias nurodo pacientai. Ne visada sekasi gerai – dar yra nemažai procesų, kuriuos galima tobulinti, bet mes norime būti geresni. Tai pasiekti padeda žmonių išsakyti atsiliepimai ir pastabos“, – sakė gydytojas N.Jasinskas.
Tikriausiai visi pritars, kad pacientas su miokardo infarktu pagalbos turėtų sulaukti greičiau nei pacientas, kuris atvyko su lūžusiu pirštu ar sąnarių maudimu.
Jis pabrėžė, jog skubią pagalbą teikiančiame skyriuje žmonių srautas per dieną būna nevienodas.
Pavyzdžiui, iš ryto besikreipiančių kur kas mažiau nei po pietų ar vakare, todėl natūralu, jog atvykę pirmoje dienos pusėje pagalbos sulauks greičiau nei, tarkime, vakare.
„Mes atkartojame miesto ritmus: po pietų srautas žymiai didesnis. Tuo metu skyriuje susitvenkia žmonės, o gydytojų ir konsultantų skaičius lieka toks pat. Spręsti šią problemą padeda minėtas pacientų rūšiavimas, t.y. sistema padeda gydytojams nuspręsti, kaip skubiai jie turi apžiūrėti konkretų pacientą.
Tikriausiai visi pritars, kad pacientas su miokardo infarktu ir tas, kuriam skauda krūtinę ar pilvą, pagalbos turėtų sulaukti greičiau nei pacientas, kuris atvyko su lūžusiu pirštu ar sąnarių maudimu“, – kalbėjo medikas.
Pasak pašnekovo, vidutiniškai per parą į Kauno klinikų Traumų ir skubios medicininės pagalbos centrą kreipiasi 160 įvairiais negalavimais ir traumomis besiskundžiančių žmonių. Srautui įtakos turi daug dalykų. Pavyzdžiui, pacientų visuomet daugiau per laisvadienius, atlyginimų mokėjimo dienomis ir pan.
Vasarą ligonių taip pat daugiau – pastarųjų dviejų mėnesių, kiek veikia naujasis skubios pagalbos skyrius, statistika rodo, kad per parą vidutiniškai kreipiasi 180 ligonių.
Į Klinikas reikėtų važiuoti tik ypatingais atvejais
Medikai dar kartą atkreipė dėmesį, kad dalį savo sveikatos problemų ligoniai gali išspręsti pas savo šeimos gydytojus – dėl perštinčios gerklės ar pakilusios temperatūros nebūtina važiuoti į Klinikas.
Atvykusiems į traumų ir skubios pagalbos centrą gydytojai pataria apsišarvuoti kantrybe.
„Jei į skyrių atvažiuojame 17 val., tikėtina, kad jame bus maždaug 50 pacientų ir du juos apžiūrintys gydytojai. Taigi, palaukti tikrai reikės, kol medikas juos apžiūrės ir bus atlikti laboratoriniai tyrimai.
Negalvokite, kad paėmus kraują atsakymas gaunamas iš karto. Kraujas nešamas į laboratoriją, kurioje daromi visų Klinikų skyrių pacientų tyrimai. Tai užtrunka“, – sakė N.Jasinskas.
Pasak jo, laukiantys eilėje pacientai ir jų artimieji turi galimybę naudotis bevieliu interneto ryšiu – susitvarkyti skubius reikalus, galų gale prasiblaškyti ir lengviau ištverti laukimą. Skyriuje yra ir kavos bei užkandžių aparatai.
„Stengiamės užtikrinti, kad laukimas būtų kuo patogesnis“, – tikino laikinai Skubiosios medicinos klinikai vadovaujantis gydytojas.
