Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Maratonininkė Živilė Balčiūnaitė: už greitį dėkoju gamtai ir rūpestingai mamai

Živilė Balčiūnaitė kviečia bėgti už organų donorystę
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr. / Živilė Balčiūnaitė kviečia bėgti už organų donorystę
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Živilė Balčiūnaitė – viena charizmatiškiausių Lietuvos atlečių. Jos vardo 10 km bėgimas kiekvieną rudenį sutraukia tūkstančius entuziastų ir tampa skambiausiu bėgikų sezono uždarymo akordu.

Įsiklauso į savo organizmą

Nedaugelis žino, kad Živilė nenustojo bėgioti net laukdamasi dukrelės Emiljos, sportavo iki pat pabaigos. Tik telefoną ir asmens dokumentą su savimi nešiodavosi – jei staiga prireiktų važiuoti į gimdymo namus. Žinoma, tokią ištvermę ir azartą demonstruodavo prižiūrima vyro ir medikų. Tokia Živilės gyvenimo taisyklė – ką bedarytų, įsiklausyti į organizmą. Jei geriau bėgti, nei sėdėti, vadinasi reikia judėti, kad ir su pilvuku. Tas pats ir kalbant apie mitybą: jei organizmas reikalauja, tarkime, vieno kurio skanėsto, tai jį ir kremta.

Jei geriau bėgti, nei sėdėti, vadinasi reikia judėti, kad ir su pilvuku. Tas pats ir kalbant apie mitybą: jei organizmas reikalauja, tarkime, vieno kurio skanėsto, tai jį ir kremta.

„Mano mama visad juokdavosi. Sakydavo „kas pas tave dabar madoj?“. Būdavo, užsimanai riešutų, o namuose jų nėra. Tai ir bėgi tekina į parduotuvę. Tradiciškai per dieną pakanka suvalgyti penkis. „Riešutų madą“ įtraukiu į rudenininį racioną – perku iš ūkininkų turguje, kol švieži. O pabuvusių ilgiau, nešviežių net vaikas nevalgo. Tai jau svarbus ženklas, nes iš vaikų turime daug ko pasimokyti, rinkdamiesi maistą“, – sako maratonininkė.

Tokią gyvenimo išmintį, kaip ir įprotį nuolat rūpintis visaverte mityba, Živilei įskiepijo mama – biomedicinos mokslų daktarė Laimutė Balčiūnienė. Todėl maratonininkė nuo mažumės žinojo, kad teisingai maitinantis, ne tik raumenys stiprės ir ištvermės daugės – tiesiog žmogus jausis sveikas, neapsunkęs, na ir nosis rudenį nevarvės. Kaip Živilei pavyksta pasiekti tokios kūno harmonijos, gal ji turi savo ypatingą racioną ar stebuklingą vitaminą?

Atletė prisipažino, kad maisto pasirinkimo piramidės (kurią rekomenduoja Sveikatos

SAM nuotr./Maisto pasirinkimo piramidė
SAM nuotr./Maisto pasirinkimo piramidė

apsaugos ministerija) tikrai nėra akyse mačiusi. Gal todėl, kad mamos patarimai ir rūpestis dukros sveikata viską nuolat sudėliodavo į savo vietas:

„Aš esu „normalus žmogus“ – toks kaip visi, niekuo ne išskirtinė. Juk visus mamos nuo mažumės stiprindavo grūdų košėmis, žuvies taukais ir multivitaminais. Kitas dalykas – aš niekad nesusimąsčiau, kas ta sveika mityba. Nes mama kitaip ir nemaitino. Na pažvelkite, kaip valgo vaikai, kol jų tėvai nesugadina įvairiais „čipsais“: atskirai mėsytė, atskirai daržovytė, kruopos. Valgo tvarkingai, po vieną, nesumakaluoja“.

Ne vienas bėgikas vengia gyvulinės kilmės riebalų pertekliaus (kiaulieną keičia liesesne vištiena). Ir Lietuvos mitybos specialistai sako tą patį – kad gyvulinių riebalų turėtume vartoti mažiau. O Živilė kiaulienos atsisakė patarta močiutės, kuria labai tikėjo. Nes, pasak maratonininkės, kiauliena nėra švari mėsa, kadangi kiaulės minta viskuo, kas pasitaiko kelyje. Be to, nuo tokio maisto maratoninkę apima sunkumas. O tai atsiliepia ir rezultatams. Tiesa, ji visiškai kiaulienos neatsisako – Austrijoje būtinai paragauja Venecijos šnicelio.

Be žuvies taukų – nė žingsnio

Visavertės mitybos specialistas profesorius Rimantas Stukas yra įvardijęs tokias nacionalines lietuvių mitybos ypatybes: valgome per daug gyvulinių riebalų (kiaulienos), per mažai šiaurės jūros žuvies (reikia keletą kartų per savaitę) ir per mažai daržovių. Kiaulienos problema Živilei neaktuali. O štai žuvis – kas kita.

Manęs neveikė mamos argumentai, kad su žuvim gausiu fosforo ir kitų naudingų medžiagų. Todėl žuvies taukai ir buvo mano nuolatinis palydovas.

„Su žuvim man tikra bėda. Negaliu aš jos valgyti kelis kartus per savaitę. Nuo pat mažumės mama bandydavo įsiūlyti nors kąsnelį. Buvo tiesiog karas, manęs neveikė argumentai, kad su žuvim gausiu fosforo ir kitų naudingų medžiagų. Todėl žuvies taukai ir buvo mano nuolatinis palydovas: kad gaučiau reikalingų medžiagų, kad stiprėtų imunitetas. Tad nuo vaikystės iki šių dienų be žuvies taukų neįsivaizduoju visavertės mitybos“, – pasakoja maratonininkė.

Živilei išgerti šio svarbaus papildo – normalus kasdienis dalykas. Gal todėl ir mažoji dukrelė tuos žuvies taukus taip mėgsta, nuo mamos nusižiūrėjusi – tik duok. Jei Živilė pamiršta, Emilija ateina ir prašo „vitaminų“.

Dukrytės sveikatą Živilė taip pat stiprina bičių duonele ir žiedadulkėmis. Gal todėl Emilija beveik nėra sirgusi. Tiesa, Živilė laikosi dar vieno postulato – stengiasi kuo daugiau būti su dukrele lauke, judėti.

Tiesa, pastaruoju metu Živilės požiūris į žuvį šiek tiek pakito:

„Kai perėjau sportuoti pas dabartinį trenerį Romą Sausaitį, šiek tiek „persiverčiau“ – jis išmokė mane valgyti ikrus ir krevetes. Susitepu sumuštinuką, ir viskas. O žuvį su pasimėgavimu jei ir valgau, tai tik Japonijoje, tinkamai paruoštą šviežią – ką tik sumeškeriotą“.

Pomidorus skanauja kaip obuolius

Kita prof. R.Stuko įvardyta lietuvių mitybos yda – daržovių ir vaisių stoka kasdieniame racione – Živilei tikrai neaktuali. Ji pomidorus „graužia kaip obuolius“ – ypač naminius iš tėvų šiltnamio.

„Aš kas vakarą turiu suvalgyti obuolių ar uogų – šermukšnių, gervuogių ir kitų rudeninių. Man labai skanu, be jų irgi negaliu“, – atvirauja.

Tačiau net ir tokia subalansuota mityba nereiškia, kad Živilė imuniteto nepastiprina

Irmanto Sidarevičiaus nuotr./Živilė Balčiūnaitė
Irmanto Sidarevičiaus nuotr./Živilė Balčiūnaitė

multivitaminais. Kiekvieną rudenį maratonininkė ir jos šeima papildomai geria vitaminų ir mineralų kursą.

„Pernai per savo vardo bėgimą susirgau. Stresas, matyt, sumažino imunitetą. Labai pergyvenau, kad viskas gerai pavyktų. Todėl turime stiprinti imunitetą ir vitaminais, ir sportuodami. Daugelis žmonių, matau, negerbia nei savęs, nei kitų: atšąlus orams eina varvančiom nosim ir nesioja bacilas“, – sako maratonininkė.

Mityba bėgiojantiems

Kelioms dešimtims tūkstančių Lietuvos bėgiojimo entuziastų Živilė Balčiūnaitė pataria:

– valgyti geriau sočiai, bet nedaug, neapkrauti organizmo,
– ką bevalgytų, visad gauti šilto maisto,
– atrasti savo mitybos grafiką ir valgyti sistemingai, beveik pagal laikrodį.

Intensyviau bėgiojantys savo mitybos racioną gali praturtinti ir specifiniais maisto papildais – pagal poreikį. Tarkime Živilė yra atradusi jai labai tinkantį papildą sąnariams stiprinti. „Kai prieš Europos čempionatą teko gerti antibiotikus, pajutau, kad kelius ima mausti... Tuomet išbandžiau papildą, ir skausmai liovėsi. Jis puikiai tiko ir mano mamai, tetai. Tačiau maisto racionas ir jį papildančios medžiagos – labai individualus reikalas, kiekvienas turi rinktis pagal save“, – sako Živilė Balčiūnaitė.

Paskutinė savaitė prieš bėgimą

Paskutinę savaitę prieš maratonus ar pusmaratonius Živilė siūlo „lengvinti“ mitybą. Gal visai atsisakyti kiaulienos, nepagailėti pinigėlių kokybiškesniam maistui (daugiau baltymų ir angliavandenių).

Pavyzdžiui, maratonininkė yra pamėgusi krevetes su kiaušiniu ir trupučiu majonezo. Taip pat rekomenduoja paskanauti žuvų ikrų, makaronų, ryžių, vaisių, daržovių, grūdų košių. Ir mėsos neatsisakyti, bet rinktis kuo liesesnę.

„Ir, kol dar yra obuolių, spauskite sultis, kaupkite natūralius vitaminus, kol dar yra“, – atsisveikindama linki Živilė Balčiūnaitė.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min