Mokslininkai suskaičiavo, kad mintys apie svajones sudaro iki pusės visų minčių turinio
„Žmogui reikia suprasti, kad jis savo mintimis kuria gyvenimą ir kad minčių galia gali įveikti ligą“ – sako svajonių dėstytoja, sveikos gyvensenos klubo vadovė, sveikuolė, rašytoja ir lektorė Gintarė Davainienė.
Pasak jos, žmonės nuo ryto iki vakaro svajoja nesąmoningai, jie nuolat kažko nori. Moksliškai paskaičiuota, kad mintys apie svajones sudaro iki pusės visų minčių turinio. Problema, anot G.Davainienės, yra ta, kad dažnai nesusimąstome, ką galvojame didžiąją laiko dalį. Žmogus, pasak jos, pats turi prisiimti atsakomybę už tai, ką sukuria savo mintimis ir ką turi savo gyvenime.
Žmogui reikia suprasti, kad jis savo mintimis kuria gyvenimą ir kad minčių galia gali įveikti ligą.
„Jei gyveni pagal sampratą, kad ne aš kuriu tikrovę – atsiranda vadinamasis aukos mąstymas. Jeigu kažkas su manimi atsitinka, aš susergu ar pan., visada kaltinu aplinką. Kai priimi atsakomybę, kad aš pats kuriu tikrovę, tada jau automatiškai aukos mąstymas nebetinka“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mano sveikata“ kalbėjo G.Davainienė.
Bandė gydyti fizines ligos priežastis
G.Davainienė pasakoja, kad kai pati labai stipriai sirgo ir bandė gydyti fizines ligos atsiradimo priežastis, jai pasveikti nepavyko. Kai pradėjo savęs klausti, kodėl ji serga, kodėl negali pasveikti, suprato, kad ligas gali nulemti mintys ir destruktyvus mąstymas. Tada ji pradėjo domėtis kvantine fizika, visatos dėsniais, realybės valdymo technika, nustojo vartoti cheminius vaistus ir ėmė eksperimentuoti.
„Pradėjau įsivaizduoti tarsi jau esu sveika, pradėjau nuolat vizualizuoti save sveiką. Mano įsivaizdavimas buvo toks, kad ateinu pas gydytoją, ir ji man sako: „Ponia Davainiene, negali būti, kad jūs taip greitai pasveikote!“ – pasakojo pašnekovė. Pasak jos, ši vizualicija būtent taip ir išsipildė.
Dažniausios negalavimų priežastys
Lektorė pastebi, kad dauguma ligų priežasčių yra mentalinės – jas nulemia destruktyvus mąstymo būdas. Pasak jos, žmonės nekalba apie „minčių higieną“, kūno ir sielos partnerystę, o kreipia dėmesį tik į kūną: sveikai maitinasi, sportuoja, kas irgi yra svarbu, bet nepakankama.
„Mes nuolat rašome savo svajonių angelui destruktyvias mintis, o po to stebimės rezultatais. Ne veltui sakoma: pats ligą įsikalbėjo“, – teigia lektorė.
Kaip suvaldyti mintis
G.Davainienės teigimu, paskaičiuota, kad per dieną mus aplanko apie 60 tūkst. minčių. Kaip jas suvaldyti? „Reikia sąmoningumo pradėti stebėti savo mintis. Nereikia jų valdyti. Reikia žiūrėti, kokios mintys vyrauja, žinoti, kad mintis yra materiali, ji materializuojasi. Viskas yra energija, mintis irgi yra energija“, – nurodo lektorė.
Anot jos, žmogui pirmiausia reikia žinoti, ko jis nori ir kodėl jis to nori, antraip svajonės nesipildo. „Svajonės nesipildo dėl to norų chaoso, dėl neišgryninto noro, tikslaus nežinojimo, ko ir kodėl mes iš tiesų norime. Trūksta tikėjimo, su svajone nedirbama, viskas paliekama likimo valiai – kaip bus, taip bus gerai.“
Žmonės nekalba apie „minčių higieną“, kūno ir sielos partnerystę, o kreipia dėmesį tik į kūną: sveikai maitinasi, sportuoja, kas irgi yra svarbu, bet nepakankama.
G.Davainienės teigimu, neužtenka tik svajoti, reikia ir veikti: „Paprastai, kai tu kažko nori, kai galvoji apie savo svajonę, tau kyla įkvėpti veiksmai, ir jais reikia vadovautis. Jie paprastai būna diktuojami mūsų pasąmonės – esame vedami link savo tikslo. Reikia labai įsiklausyti, ką sako tavo pasąmonė ir širdis.“
Pasak jos, reikia jaustis taip, tarsi jau būtum pasiekęs savo svajonę, stengtis kad ir dirbtinai išlaikyti gerą nuotaiką bei tiesią laikyseną, nes tai irgi sako apie žmogų, kad su juo viskas yra gerai.
Lektorės teigimu, svarbu ne tik mityba ir mankšta, bet ir nuolatinis minčių stebėjimas – užuot bandžius savęs gailėtis, reikia mąstyti pozityviai. Visų svarbiausia sergant, pasak jos, – tikėjimas, kad pasveiksi. „Žmonėms trūksta suvokimo, kad mano mintis kuria mano gyvenimą“, – dėsto G.Davainienė.
„Kada labai stipriai sergi, labai sunku patikėti, kad gali pasveikti. Kiekvienas žingsnis sveikatos link yra nuostabi pergalė prieš save patį – tai yra tas vakarykščio savęs pranokimas“, – nurodo ji.
