Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

Šeima, kuriai pavasaris – kančios metas

Atėjus pavasariui vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje ir lauke: ne vienas į gryną orą perkelia treniruotes, prasideda darbai soduose, miestiečiai kavines iškeičia į parkus. Tačiau sprogstantys pumpurai ir artėjantis žydėjimo metas džiugina ne visus. Sergantieji astma apie žibuokliavimą miške net nesvajoja. O medikai primena, kad ši liga yra kontroliuojama ir žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą, jeigu laiku konsultuosis su gydytojais, o patį gydymą taikys ne pripuolamai, o pagal sudarytą specialisto planą.
Kvepuok_baneris_bv
Šviečiamasis projektas visuomenei / Projekto partnerio nuotr.
Projekto partnerio nuotr./Gegužės 3-ioji – Tarptautinė astmos diena
Projekto partnerio nuotr./Gegužės 3-ioji – Tarptautinė astmos diena

Šiandien jau pasveikusi ir daug metų astma sirgusi devyniolikmetė Gerda su šia liga susigyventi padeda savo mažajam broliui Simonui, kuriam, kaip ir jai, astma buvo diagnozuota dar ankstyvojoje vaikystėje. Astma šioje šeimoje sirgo visi trys vaikai, todėl gyvenimas su šia liga buvo nuolatinė šeimos būsena.

Vaikystėje – stresas ir panika

Gerdos prisiminimuose vaikystė – tai vienas sunkiausių gyvenimo laikotarpių, kuris toli gražu nesiasocijuoja su nerūpestingais smagiais žaidimais kaip daugeliui vaikų. „Pradinėse klasėse, sirgdama astma, kasdien patirdavau diskomfortą, – pasakoja mergina. – Ligos priepuoliai ypač paūmėdavo naktį. Atsimenu, kaip prabudusi iš miego įsivaizduodavau, jog mano viduje gyvena pabaisa, bandanti mane uždusinti. O dar tas sklindantis švilpimas. Tuomet patirtas stresas sukeldavo paniką, dėl kurios kvėpavimas tik dar labiau pasunkėdavo.“

Projekto partnerio nuotr./Medikai primena, kad ši liga yra kontroliuojama ir žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą, jeigu laiku konsultuosis su gydytojais, o patį gydymą taikys ne pripuolamai, o pagal sudarytą specialisto planą.
Projekto partnerio nuotr./Medikai primena, kad ši liga yra kontroliuojama ir žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą, jeigu laiku konsultuosis su gydytojais, o patį gydymą taikys ne pripuolamai, o pagal sudarytą specialisto planą.

Gerda pasakoja, kad priepuolius dažnai sukeldavo dulkės, tad kiekvieną vakarą mama vėdindavo kambarius ir kasdien juos išvalydavo drėgnuoju būdu. Taip pat ligos eigą palengvindavo kartą per savaitę 55−60 laipsnių temperatūros vandenyje skalbiama patalynė. Mergaitės pagalvės, antklodės ir čiužiniai buvo sandariai apvelkami dulkių erkėms nepralaidžiais užvalkalais.

Be to, ji prašydavo mokytojos praverti klasėje langus, o jei pamiršdavo, tekdavo kęsti dusinantį, sausą kosulį, kuris trikdydavo pamokas, o kitiems vaikams sukeldavo juoką.

Pavasaris reiškė ligoninę

Labiausiai Gerda nelaukdavo pavasario, mat ji itin alergiška žiedadulkėms. „Pamačius sprogstančius lapus ar besiskleidžiančias gėles, man kaupdavosi ašaros, – pasakoja mergina. – Žinodavau, kad tai reiškia ligoninę. Alergija žiedadulkėms buvo tokia stipri, kad nesuvaldomas kosulys peraugdavo į plaučių uždegimą. Paprastai kiekvieną pavasarį du mėnesius praleisdavau ligoninėje. Ten laukdavo nemalonios procedūros, vienatvė, slogi aplinka bei papildomi rūpesčiai tėvams.“

Nors per tuos mėnesius, praleistus ligoninėje, mergaitė mokydavosi savarankiškai ir pas ją ateidavo mokytojai, ji vis vien atsilikdavo nuo programos. Grįžus į mokyklą, Gerdai būdavo labai sunku pasivyti klasės draugus. Be to, jie žvelgdavo į mergaitę lyg į svetimą ir vangiai priimdavo į savo ratą.

„Tik būdama ketvirtoje klasėje sugebėjau išvengti kasmetinių „atostogų“ ligoninėje, nes paklusniai laikiausi gydytojų nurodymų. Vengiau pasivaikščiojimų po ką tik nupjautą žolę, nesisukiodavau aplink mamą, atliekančią sodo ir daržo darbus. Taip pat labai šiltomis ir ūkanotomis dienomis, kai ozono lygis yra didžiausias, ypač ankstyvą pietų metą, pasilikdavau namie“, – pasakoja Gerda.

Ribojamas fizinis krūvis

Astmos išsivystymo priežastys iki galo nėra žinomos, tačiau manoma, jog egzistuoja genetinis šios ligos polinkis. Nors astma Gerdos šeimoje sirgo visi vaikai, tačiau ligos formos buvo skirtingos. Gerdos seseriai reguliariai vartojant vaistus, astmos simptomai visiškai išnyko. Tikėtina, kad ji sirgo epizodine astma. Tokia liga diagnozuojama tuomet, kai simptomai pasireiškia ne nuolatos, o epizodiškai, jie būna lengvi ir trumpalaikiai, dažniausiai susiję su sezoniškumu.

Deja, Gerdos brolis serga nuolatine astma, kuriai būdingi pastovūs, pasikartojantys simptomai, todėl būtinas nuoseklus, ilgalaikis gydymas. „Sunku matyti, kaip mano antrokas brolis – aktyvus ir veržlus berniukas – turi save riboti. Nors vartodamas vaistus jis gali sportuoti ir lankyti karatė būrelį, tačiau pavasarį dėl paūmėjusios alergijos Simonas turi riboti fizinio aktyvumo reikalaujančias veiklas ir karatė rungtynes gali stebėti tik iš šalies, – pasakoja mergina. – Man pati sunkiausia užduotis – mažam vaikui paaiškinti, kodėl jis yra kitoks nei kiti bendraamžiai. Aštuonmečiui reikia nuolatos priminti suvartoti vaistus, dažnai masažuoti krūtinę, reguliariai lankytis druskos kambaryje, kiekvieną dieną maudytis ir išplauti galvą. Nuolatos turiu prižiūrėti, kaip jis žaidžia su kitais vaikais: neleisti smarkiai bėgioti, kol lengvai neapšilo, duoti atsigerti daug skysčių, liepiu padaryti bent trumpas pertraukėles.“

Ką turėtų žinoti sergantieji astma?

Medikai primena, kad ši liga yra kontroliuojama ir žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą, jeigu laiku konsultuosis su gydytojais, o patį gydymą taikys ne pripuolamai, o pagal sudarytą specialisto planą.

Pulmonologijos ir alergologijos centro docentė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Audra Blažienė sako, kad šiuolaikinis gydymas yra labai pažengęs į priekį, tačiau ir sergantieji astma turėtų stengtis išvengti ligos priepuolius provokuojančių veiksnių.

„Bronchų raumenų spazmus sukelia uždegimo sukeltas procesas, kuris skatina bronchų jaudrumo padidėjimą. Tad išprovokuoti astmos priepuolį gali įvairūs aplinkos veiksniai, tokie kaip fizinis krūvis, aštrūs kvapai, alergenai ar rūkalai. Žinoma, sergantiesiems šia liga didelę įtaką turi ir oro užterštumas.

Pavasarį pastebimas alerginės astmos paūmėjimas, kadangi tuo metu žiedadulkių koncentracijos lygis ore būna itin didelis. Norint išvengti astmos priepuolių, būtina atsakingai gydyti alergijos sukeliamą slogą. Taip pat kone pats pavojingiausias veiksnys, skatinantis stiprų uždegimą, yra virusinė infekcija. Jos padarinys – netikėtas astmos priepuolis. Dėl šios priežasties pacientas turi visuomet su savimi nešiotis gydytojo paskirtus greito veikimo bronchus plečiančius vaistus“, – kalba A. Blažienė.

Anot gydytojos, jei liga nebus atpažinta ir laiku gydoma arba pacientas nesilaikys gydytojo nurodymų, astmos komplikacijos ar stiprus ligos priepuolis gali sukelti net ir mirtį. Tačiau, besilaikant gydytojų sudaryto plano, dėl modernaus gydymo ir su astmos diagnoze galime džiaugtis visaverčiu gyvenimu.

Projekto partnerio nuotr./Veiksniai, galintys turėti įtakos astmos išsivystymui
Projekto partnerio nuotr./Veiksniai, galintys turėti įtakos astmos išsivystymui

Daugiau informacijos apie kvėpavimo takų ligas ir jų profilaktiką rasite www.sveikata.gsk.lt

Tarptautinės astmos dienos globėja – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.

GlaxoSmithKline
GlaxoSmithKline

LT/FFT/0029/16, paruošta 2016.04

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Užsisakykite 15min naujienlaiškius