Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Abiturientai žvelgia į užsienį

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Gabrielius Satkauskas teigia, jog apsisprendimą studijuoti užsienyje lemia ne tik aukštesnis studijų lygis, bet ir platesnis studijų programų spektras, kitos objektyvios ir subjektyvios priežastys.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Gabrielius Satkauskas teigia, jog apsisprendimą studijuoti užsienyje lemia ne tik aukštesnis studijų lygis, bet ir platesnis studijų programų spektras, kitos objektyvios ir subjektyvios priežastys.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šįmet pirmą kartą šalyje atlikta mokyklų ir gimnazijų abiturientų apklausa parodė, jog studijas užsienyje ketina rinktis kone kas šeštas mokyklą baigęs jaunuolis. Kai kuriose mokyklose emigruoti nusprendusių abiturientų skaičius siekia 40 ar net 60 procentų.

Kadangi nei Statistikos departamentas, nei Švietimo ir mokslo ministerija ar kitos institucijos emigruojančių abiturientų duomenų nerenka, Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) kilo idėja atlikti apklausą. Iš Lietuvos vidurinių mokyklų „Top 50“ sąrašo duomenis apie užsienyje studijuoti ketinančius abiturientus jai pateikė 36 mokyklos ir gimnazijos.

Apklausa parodė, jog iš maždaug pusketvirto tūkstančio apklaustų abiturientų į užsienį šįmet ketina išvykti apie 600 jaunuolių. Dalyje mažesnių miestų mokyklų emigruoti ketina tik vienas-kitas abiturientas, tačiau didžiųjų miestų mokyklose ir gimnazijose skaičiai kur kas didesni. Net kas antroje duomenis pateikusioje mokykloje išvykti ketina daugiau nei 15 proc. abiturientų.

Daugiausia studijuoti užsienyje ketinančių abiturientų yra KTU gimnazijoje ir Kauno Jono Basanavičiaus vidurinėje mokykloje (po 59 proc.) bei Vilniaus M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje (41 proc.).

Reformos pasekmė?

LSAS prezidentas Arūnas Mark teigia, jog toks į užsienį išvykstančių jaunuolių pasirinkimas yra Lietuvos aukštojo mokslo reformos pasekmė. „Nuo pirmos reformos įgyvendinimo dienos buvo deklaruojama, jog aukštojo mokslo reforma rengiama laisvos rinkos principu. Keista, jog vadovaujantis tokiais rinkos principais buvo pamirštas pagrindinis rinkos elementas: klientas jokiu būdu nesirinks paslaugos, kuri neatitinka jo lūkesčių ar poreikių. Todėl nenuostabu, jog abiturientai, spręsdami kur studijuoti, vertina ne tik galimybes studijuoti Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – 15min.lt teigė A.Mark.

Jo nuomone, „rinkos mechanizmas“ aukštojo mokslo sistemoje veikia puikiai ir LSAS prognozuoja, jog emigruojančių jaunuolių skaičius ateityje tik didės.

Yra keletas gimnazijų, kuriose mokosi gabiausi, pavyzdžiui, Vilniaus licėjus, Žirmūnų gimnazija, KTU gimnazija. Ten pačių gabiausių, ambicingiausių žmonių santykinai skaičius yra didesnis, ir ten ketinančių studijuoti užsienyje, geriausiuose pasaulio universitetuose yra nemažai, – sakė G.Steponavičius.Tuo pačiu jis apgailestavo, kad iki šiol Lietuvoje nėra atliktas nei vienas išsamus akademinės emigracijos tyrimas. „Daugybė faktų liudija, jog išvykę tokiame amžiuje jauni žmonės įsitvirtina svečioje šalyje ir nebegalvoja apie galimybes grįžti. Taip pat stebina ir tai, kad svarbiausiam Lietuvos ištekliui – „protams“ ir didėjančiam „protų nutekėjimo“ reiškiniui – neskiriamas pakankamas dėmesys, netgi vengiama apie tai kalbėti, o dažnu atveju išvykę jaučiasi labiau reikalingi pasirinktoje šalyje nei mūsų valstybėje“, – teigė A.Mark.

Vertina pozityviai

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigiamai vertina tai, jog jaunimui yra sudarytos sąlygos studijuoti užsienyje, laisvai pasirinkti universitetą ir studijų programą. „Aš manau, kad tai yra pozityvu, ne vien negatyvu, ir dėl to verkšlenti nereikėtų. Tačiau mano, kaip ministro darbai yra nukreipti, ir reforma prasidėjo tam, kad kokybė atsirastų čia (Lietuvoje). Kad mes galėtume dėl kokybės neatsilikti nuo normalių Vakarų universitetų“, – 15min.lt sakė G.Steponavičius.

Tuo pačiu jis ragino abiturientus atsakingai rinktis, ką ir kur studijuoti, pirmiausia atkreipti dėmesį į Lietuvoje siūlomas studijų programas.

Ministro nuomone, studijos užsienyje labiau domina gabiausius moksleivius dėl to, kad jų siekiai yra didesni. „Yra keletas gimnazijų, kuriose mokosi gabiausi, pavyzdžiui, Vilniaus licėjus, Žirmūnų gimnazija, KTU gimnazija. Ten pačių gabiausių, ambicingiausių žmonių santykinai skaičius yra didesnis, ir ten ketinančių studijuoti užsienyje, geriausiuose pasaulio universitetuose yra nemažai. Bet kalbant apie bendrą situaciją Lietuvoje, tai tikrai yra mažiau nei 10 proc.“, – sakė ministras.

Svarbu, kad grįžtų

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Gabrielius Satkauskas teigia, jog apsisprendimą studijuoti užsienyje lemia ne tik aukštesnis studijų lygis, bet ir platesnis studijų programų spektras, kitos objektyvios ir subjektyvios priežastys. „Yra daug sąlygų – karjeros siekis, noras užsitikrinti geras gyvenimo sąlygas. Būna ir tokių atvejų, kai vaikai turi išvykti kartu su tėvais ir ten studijuoti“, – sakė G.Satkauskas.

Tačiau, jo nuomone, problema yra ne tai, kad abiturientai renkasi studijas užsienio universitetuose, o tai, kad išvykę nusprendžia nebegrįžti į Lietuvą. Anot jo, užsienyje lieka kone kas antras išvykęs.

„Gerai, jei išvyksta į užsienį studijuoti, bet mes labai akcentuojame, kad visa tai, ką gauna užsienyje, reikia investuoti į Lietuvą grįžus. Atsidėkokime Lietuvai už tai, kad ji suteikė vidurinį išsilavinimą, to dėka mes galime vykti į užsienį studijuoti“, – pabrėžė G.Satkauskas.

Taip pat jis apgailestavo, jog šiuo metu Lietuvos mokyklose trūksta informacijos apie profesinį orientavimą bei apskritai diskusijos apie studijų sąlygas užsienyje. „Aš manau, kad trūksta to pažinimo, kalbėjimo apie tai, diskusijų apie tą profesinį orientavimą ir apskritai kokios yra sąlygos svetimoje šalyje“, – teigė jis.

Renkasi racionaliai

Jauni žmonės sprendimus daro viską apgalvoję ir renkasi racionaliai, tačiau nereikia užmiršti ir jaunatviško optimizmo bei drąsos, pabrėžia psichiatras Linas Slušnys.

„Jauni žmonės tiesiog yra drąsūs. Jie moka paskaičiuoti, bet taip pat nebijo judėti, nebijo atsidurti užsienyje, nebijo svetimos kalbos – tai ir lemia, kad jie išvyksta. Dalis jų turbūt sugrįš, nereikia to bijoti, tai yra normalus procesas“, – teigė L.Slušnys.

Jis pridūrė, kad didelę įtaką turi ir pasitikėjimas Lietuvos studijų sistema, taip pat noras įsigyti universalesnį, plačiau pripažįstamą diplomą. „Aš manau, kad jauni žmonės moka skaičiuoti. (...) Juo labiau kad Lietuvoje studijų kaina yra gana aukšta, tai jie renkasi, jei jau mokėti, tai geriau už tai, už ką žino, ką gaus“, – mano psichiatras.

Abiturientų nuomonės

Asm. arch. nuotr./Vaiva Šeškevičiūtė.
Vaiva Šeškevičiūtė.

Vaiva Šeškevičiūtė, Vilniaus Jėzuitų gimnazija: „Planuoju išvažiuoti į Didžiąją Britaniją. Mano pasirinkimui įtakos turėjo daugybė faktorių. Pirmiausia, studijų kokybė ir itin platus specialybių spektras. Taip pat, užsienio universitetų pastangos suteikti studentams ne tik teorines, bet ir praktines žinias, kurios leistų iškart po studijų pradėti darbą. Paskutinis dalykas, skatinantis išvažiuoti, tai naujovių ieškojimas, noras pažinti kitas kultūras bei tobulinti anglų kalbos žinias.“

Asm. arch. nuotr./Rokas Jurkevičius.
Rokas Jurkevičius.

Rokas Jurkevičius, Vilniaus Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla: „Studijuoti išvykstu į Didžiąją Britaniją. Kad ir kiek kartų esu bandęs įsivaizduoti savo ateitį, ar kiek kartų esu ją sapnavęs, nei vienoje vizijoje nemačiau savęs Lietuvoje. Mano pasąmonė priėmė sprendimą už mane. Tačiau baigęs studijas aš tikrai grįšiu atgal į Tėvynę. Užsienio aukštojoje mokykloje tikiuosi gauti šviežiausią informaciją, geriausią praktiką ir unikalią patirtį, kurios tikrai neįgysiu studijuodamas Lietuvos aukštojoje mokykloje.“

Asm. arch. nuotr./Karolis Glebus.
Karolis Glebus.

Karolis Glebus, Vilniaus Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla: „Išvykstu studijuoti į Prancūziją. Studijas užsienyje nusprendžiau rinktis dėl Lietuvoje esančių studijų kainų. Niekas nėra užtikrintas, kad gaus valstybės finansavimą, taip pat ir aš, todėl  nusprendžiau rinktis studijas užsienyje.“

Asm. arch. nuotr./Grytė Grauslytė.
Grytė Grauslytė.

Grytė Grauslytė, Mykolo Biržiškos gimnazija: „Išvažiuoju į Didžiąją Britaniją. Lietuvoje neradau specialybės, kurios norėjau. O jei jau mokėti už mokslus, tai tik už tuos, kurie labai patinka. Beje, Anglijoje, kai kuriuose universitetuose,  lietuviams teikiamos nemažos stipendijos, o paskolų sistema studentams labai paprasta ir aiški. Taip pat tikiuosi didesnio darbo užmokesčio (jei dirbsiu studijų metu), geresnių gyvenimo sąlygų bei  aukštesnių ir platesnių gyvenimo perspektyvų.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min