Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Abituriento rebusas: kaip sužinoti, ko norėti?

Parodos „Studijos 2013“ akimirka
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Parodos „Studijos 2013“ akimirka
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kokią profesiją, kokią specialybę rinktis? Šįmet, kaip ir kasmet, tūkstančiai Lietuvos jaunuolių turės spręsti šį klasikinį abiturientų rebusą. Ar paprasta priimti tokį svarbų sprendimą iš karto po mokyklos baigimo? Kokiais kriterijais vadovaudamasis abiturientas renkasi specialybę? O gal geriausias sprendimą tas, kurį priimame spontaniškai?

Kaip rodo LAMA BPO duomenys, 2011 - 2013 m. studijas Lietuvoje pasirinkusių abiturientų dažniausiai rinkosi socialinius mokslus. Svarbias pozicijas išlaikė ekonomikos, teisės bei teisės ir muitinės veiklos studijų programos. Antrąją ir trečiąją vietas, pagal studijų krypties pasirinkimą, dalijosi biomedicinos ir technologijų mokslų sritys. Leidinio „Kur stoti“ duomenimis, 2013 stojimų metais ženkliai padidėjo su informatika susijusių studijų programų paklausa.

„Tiksliukai“ žino, ko nori, bet ne humanitarai

Pasak studijų užsienyje informacijos centro vadovės Žanetos Savickienės: „tiksliuosius mokslus pasirinkę abiturientai aukštąsias mokyklas renkasi dažniausiai žinodami, kokios mokslų šakos juos domina ir iš kokių siūlomų programų jie norėtų rinktis“. Jie studijoms ruošiasi iš anksto: dalyvauja įvairiose olimpiadose, lanko neakivaizdines mokyklas (pavyzdžiui, „Fotoną“) ar kai kurių aukštųjų mokyklų siūlomus kursus, leidžiančius pagilinti turimas mokyklines žinias bei padidinti savo įstojimo galimybių šansus.

Užtat labiausiai pasimetę yra tie abiturientai, kurie žvalgosi į socialinių mokslų programas: „Psichologija, sociologija, politologija jiems atrodo tas pats, tik iš kitos raidės“ – teigia centro vadovė. Gana dažnai pasitaikantis faktorius, lemiantis šios krypties studijų pasirinkimą, - nenoras toliau mokytis matematikos ar su matematika susijusių mokslų dar ankstesnėse klasėse. Profiliavimo metu pasirinkti dalykai vėliau nulemia tolimesnes studijų galimybes: tenka rinktis tas specialybes, kurių privalomiems egzaminams buvo ruoštąsi.

Per anksti renkamasi

Psichologijos paslaugų centre dirbantis psichologas Algimantas Smailys teigia, jog prefesinis profiliavimas mokykloje yra vykdomas per anksti, nebrandžiame laikotarpyje. „Dažnas mokinys po dešimtos klasės pasirenka dalykus, kurie jam paprastai yra “patogūs“, t.y. nereikalauja daug darbo ir pastangų“ – teigia psichologas. Nebūtinai toks mokinys yra negabus vienai ar kitai disciplinai, tiesiog pasirinkimo metu paauglys dar neturi motyvacijos ir tikslo dirbti ties tam tikra profesine kryptimi. Psichologo pastebėjimu, dalis abiturientų, kuriuos teko konsultuoti, vėliau gailisi savo ankstesnio pasirinkimo, ir, suteikto antro šanso metu, galbūt pakeistų savo sprendimą.

Pastaruoju metu ypač dažnai prabylama, jog dauguma abiturientų vis dar renkasi vadinamąsias populiarias specialybes – ekonomiką, teisę, politikos mokslus – nors viešasis, o ypač privatus sektorius kenčia nuo tiksliųjų mokslų (ypač IT srities, inžinerijos) specialistų stokos.

A. Smailio pastebėjimu, svarbiausi kriterijai, į kuriuos, svarstydami profesines galimybes, atsižvelgia nežinantys, kur stoti abiturientai: asmeniniai polinkiai (gyvenimo būdas, mėgstama veikla), gebėjimai ir perspektyvos (lūkesčiai). Svarbiausia, kaip teigia psichologas, yra žinoti, iš ko gali rinktis ir pažinti save. Deja, objektyviai save pažinti ir įsivertinti - nėra paprasta. Tam reikia turėti nemažai įvairios gyvenimiškos patirties. Šia prasme, kaip taisyklė, lengviau profesiją renkasi tie mokiniai, kurie dalyvauja užklasinėje veikloje: mėgina savo jėgas ir gabumus išbandyti įvairiuose būreliuose, dirbti komandoje. Svarbus šiuo laikotarpiu yra ir šeimos vaidmuo: didesnę gyvenimo patirtį turintys artimieji gali patarti, pasidalinti žiniomis, tačiau, jokiu būdu, neversti rinktis pagal jų nuostatas, bet leisti pačiam mokiniui priimti galutinį sprendimą.

Ten, kur dauguma

Pastaruoju metu ypač dažnai prabylama, jog dauguma abiturientų vis dar renkasi vadinamąsias populiarias specialybes – ekonomiką, teisę, politikos mokslus – nors viešasis, o ypač privatus sektorius kenčia nuo tiksliųjų mokslų (ypač IT srities, inžinerijos) specialistų stokos. Kita vertus, kaip pastebi tiek Ž. Savickienė, tiek A. Smailys, moksleiviai, paskutinėse mokyklos klasėse atsisakę sustiprinto matematikos (ar kitų gamtos mokslų) kurso, abitūros metais neturi galimybių rinktis tiksliesiems ar gamtos mokslams priskiriamų specialybių. Klasikine „humanitarų trijule“ laikomų – lietuvių, anglų kalbos bei istorijos – egzaminų išlaikymas atveria duris tik į tas socialinių ar humanitarinių mokslų specialybes, į kurias stojant nereikalaujama minėtųjų tiksliųjų mokslų egzaminų balų. Kitaip tariant, didelė dalis abiturientų, stojančių į populiariąsias socialinių mokslų specialybes, jas renkasi ne dėl to, kad tiki jų „užtikrinta sėkme“, bet dėl to, kad nežino, kuo vadovautis, ką rinktis, taigi, renkasi tą, ką ir „dauguma“.

Viešojoje erdvėje vis dažniau prabylama apie užsienio šalių taikomą praktiką, kuomet karjeros specialistai su mokiniais pradeda dirbti jau pirmose vidurinės mokyklos ar gimnazijos klasėse. Profesinės ruošos modelio pritaikymas Lietuvoje galbūt galėtų sukurtų sąlygas mokiniams ne tik drąsiau priimti svarbius su karjera susijusius sprendimus, bet ir leistų jiems išvengti streso, palaipsniui planuojant netolimą profesinę ateitį.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min