V.Blinovo teigimu, Lietuva tik 2011 m. galutinai sugrįžo prie lietuviškos švietimo sistemos, sukurtos dar XX a. trečiajame dešimtmetyje. Pasinaudojant Suomijos, Šveicarijos ir kitų šalių patirtimi buvo parengti pirmieji reformaciniai etapai.
Pirmas grįžimo prie lietuviškos-vakarietiškos švietimo sistemos, kurios pagrindas yra mokyti vaikus institucijose, komplektuojamose pagal tam tikras amžiaus grupes, etapas prasidėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – pradėjo rastis vis daugiau atskirų pradinių mokyklų.
Antruoju etapu pradėjo rastis keturmetės gimnazijos. Trečio etapo pradžią įteisino LR švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, priimtas 2011 m. kovo 17 d. 41 str. išvardinti bendrojo ugdymo mokyklų tipai: pradinė mokykla (1–4 klasės), progimnazija (5–8 klasės), vidurinė mokykla (1–12 klasės), gimnazija (dažniausiai 9–12 klasės, išimtiniais atvejais 5–12 klasės , 1–12 klasės).
Vidurinių greitu metu nebeliks iš viso
V.Blinovas atkreipia dėmesį, jog nuo 2015 m. įstatymu numatoma galutinai panaikinti vidurinės mokyklos tipą. Kodėl demokratinėse šalyse net nebandyta sukurti mokyklų sistemos, kur vyrautų mokyklos, kuriose mokomi vaikai nuo 7 iki 19 metų?
V.Blinovas laikosi griežtos nuomonės, kad skirtingų amžiaus grupių moksleiviai turi būti išskirstyti į pagrindines mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas
„Vakarų valstybių atstovams nėra suprantama, kaip galima sukurti švietimo sistemą, kurioje vaikai mokosi gyventi suaugusiųjų sukurtame pasaulyje būdami kartu su tais pačiais draugais, mokytojais, toje pačioje aplinkoje 12 metų, po vienu stogu septynmečiai–devyniolikamečiai“, – pastebi Baltupių gimnazijos direktorius.
V.Blinovo pastebėjimu, vidurinių mokyklų kultūra Lietuvą pasiekė sovietų okupacinio režimo metu. „Ilgalaikė okupacija, propaganda geba taip paveikti žmones, kad sovietinė vidurinė mokykla, kaip dominuojantis mokyklos tipas, tapo sava „tautine mokykla“. Juk taip patogiau ir dirbantiems mokykloje, ir tėvams, ir vaikams. Bet ar viskas, kas patogiau yra geriau?“ – retoriškai klausia mokyklos vadovas.
Atsiskyrimas vyks keliais būdais
V.Blinovas laikosi griežtos nuomonės, kad skirtingų amžiaus grupių moksleiviai turi būti išskirstyti į pagrindines mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas. Tačiau esminis klausimas, kuris natūraliai kyla: kur iškelti vyresnius/jaunesnius mokinius, kaip sistemingai užtikrinti jų tolimesnį ugdymą?
Siekiant užtikrinti sėkmingą tolimesnį ugdymo procesą, vis daugiau progimnazijų ima taikyti standartizuotus testus, leidžiančius ne tik objektyviau įvertinti mokinio žinias, bet ir pripratinti jį prie būsimų egzaminų
Į šį klausimą Baltupių mokyklos vadovas atsako pasitelkdamas iki šiol vyravusį pavyzdį: „Dalis miesto centre esančių didelių patrauklių vidurinių mokyklų skilo į progimnazijas ir į gimnazijas. Dažniausiai gimnazistai išsikeldavo į kitas patalpas. Ir tokios abi mokyklos turi tą patį pavadinimą.
Mūsų progimnazija susikūrė vyresniųjų klasių mokiniams perėjus į įvairias miesto gimnazijas, vidurines mokyklas. Šiuo metu Baltupių progimnazija yra vienintelė bendrojo ugdymo mokykla Baltupių mikrorajone. Glaudžiausiai bendradarbiaujame su Žirmūnų gimnazija.“
Atsakomybė už žinias – pasidalijama
Daugiapakopės švietimo reformos reikalauja užsibrėžti į ateitį žvelgiančius tikslus ir uždavinius, jų įgyvendinimas turėtų užtikrinti sėkmingus pokyčius švietimo sistemoje. Didžiausiu gimnazijų rūpesčiu dažniausiai yra laikomas mokinių paruošimas brandos egzaminams bei geri jų rezultatai. Kokia yra progimnazijų misija?
Disciplinų, kurių mokytis pradedama tik 5–8 klasėse (istorijos, biologijos fizikos, chemijos), tolimesnis gilinimas priklauso nuo pamatinių progimnazijoje įgytų žinių. Siekiant užtikrinti sėkmingą tolimesnį ugdymo procesą, vis daugiau progimnazijų ima taikyti standartizuotus testus, leidžiančius ne tik objektyviau įvertinti mokinio žinias, bet ir pripratinti jį prie būsimų egzaminų.
Gautų testų rezultatų aptarimas – ne vien tik mokytojo ir mokinio, bet ir tėvų reikalas
„Naudodama standartizuotus testus mokykla įsivertina savo darbo kokybę, – teigia V.Blinovas. – Standartizuoti testai ir specialūs mokinių klausimynai padėjo mums objektyviau nustatyti stipriąsias ir silpnąsias ugdymo proceso sritis, įtraukti į darbo tobulinimą visus mokytojus ir tėvus. Pavyzdžiui, remdamiesi standartizuotų testų rezultatais, nutarėme daugiau dėmesio skirti skaitymo supratimo tobulinimui.“
Mokyklos direktorius teigia, jog standartizuotus testus imta taikyti apgalvotai, nuolat tariantis ne tik tarpusavyje, bet ir diskutuojant su tėvais ir švietimo ekspertais: „Ėmėmės visų įmanomų priemonių, kad mokiniai nesijaustų egzaminuojami, o tiksliau suprastų, jog standartizuoti testai naudojami jų gerovei. Su tėvais aptarėme, kaip naudoti standartizuotų testų rezultatus: ar rašyti už standartizuotus testus pažymius, ar tokio vertinimo atsisakyti.“
Abipusė komunikacija – visapusės kokybės garantas
Gautų testų rezultatų aptarimas – ne vien tik mokytojo ir mokinio, bet ir tėvų reikalas. „Mokyklos nusiteikimas atvirai aptarti darbo rezultatus, mokinių savijautą, neslėpti nesėkmių, padidino tėvų pasitikėjimą mokykla. Jiems taip pat, kaip ir mums, svarbūs ne tik jų vaikų akademiniai pasiekimai, bet ir gera mokinių savijauta“, – apie standartinių testų vykdymą pasakoja Baltupių progimnazijos vadovas.
V.Blinovo teigimu, standartizuoti testai vis labiau orientuojasi į aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymą. Tuo jie skatina mokytojus pergalvoti savo darbo metodus, labiau orientuotis į mokinių bendrųjų gebėjimų ugdymą, mokinių mąstymo skatinimą, mokinių mokymą mokytis.
„Dabar mūsų mokytojai daug geriau supranta, kokios mokomosios užduotys aktualios šiuolaikiniams mokiniams, kuo gyvena ir labiausiai rūpinasi švietime pirmaujančių šalių pedagogai. Jie tapo dar geresniais profesionalais“, – teigia mokyklos direktorius.
Nacionalinis egzaminų centras nuo 2009-ųjų m. įgyvendina ES remiamą projektą „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas, II etapas“. Jis skirtas mokinių pasiekimams, o kartu ir ugdymo kokybei įvertinti bendrojo ugdymo mokyklose. Viena iš tokių vertinimo priemonių yra standartizuoti testai. 2013 m. ketvirtokai atliko lietuvių kalbos bei matematikos žinioms patikrinti skirtus standartizuotus testus, aštuntokai – dar ir istorijos žinioms. 2014-ųjų pavasarį testus galėjo išbandyti ir antrokai. Nuo 2015-ųjų planuojama pasitelkti standartizuotus testus tikrinant ketvirtokų pasaulio pažinimo žinias, aštuntokų – gamtos bei socialinių mokslų žinias.
