„Pedagoginis ir Šiaulių universitetas – labai didelis klaustukas, ar tikrai turėtų toliau funkcionuoti ruošdami ne visiškai kokybišką mokytojų produkciją. Jau nekalbant apie Klaipėdos universitetą, kur dvejus metus nelegaliai dirbantį rektorių turime“, – antradienį susitikęs su opozicinėmis konservatorių ir liberalų frakcijomis Seime sakė ministras.
Pasak jo, šiuos universitetus pasitempti skatintų nebent finansavimo modelio pakeitimas, sudarant sutartis su universitetais, kad aukštosios mokyklos siekdamos valstybės finansavimo įsipareigotų ir kelti studijų kokybę.
Taip pat ministro teigimu, svarstytina šių universitetų galimybė susijungti su kitomis tame regione veikiančiomis mokslo įstaigomis.
„Tikrai nenorėčiau įdėti tiek sveikatos, kiek buvęs ministras, bandydamas sujungti tuos universitetus, tačiau situacija yra tokia, kad valstybė, kaip jų steigėja, negali nereaguoti į situaciją. Aš už tai, kad regioniniai universitetai, tokie kaip Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio filialas, išliktų, bet jie negali dirbti taip, kaip jiems išeina. Jie turi dirbti taip, kaip reikia“, – sako D.Pavalkis.
Kritiškai ministras nusiteikęs ir kai kurių kolegijų atžvilgiu. Dalis jų – tiesa, pavadinimų ministras neįvardijo, – esą turėtų pavirsti profesinėmis mokyklomis.
Ministras atskleidė, kad vien šiemet Lietuvos kolegijose kilo bent penki skandalai su bankrotais ir neteisėtais rinkimais. „Į kolegijų tarybas susirenka tie, kurie jose remontuoja stogus, stato priestatus, o ne žiūri į kolegiją kaip į valstybinio mokymo vietą“, – siūlydamas keisti kolegijų valdžios rinkimų tvarką pažymėjo D.Pavalkis.
Turime riboti universitetų apetitus ruošti visų iš eilės profesijų atstovus. Be to, jie turėtų labiau konkuruoti savo srityje ne su kitais Lietuvos universitetais, o su užsienio.
Ministras tikino, kad Europos lygmeniu Lietuva kol kas nesugeba laimėti konkursų, kuriuose skiriami pinigai moksliniams tyrimams taip pat ir dėl tos priežasties, kad universitetai bando varžytis visai ne savo specializacijose. Todėl ministras tikino, kad technologijų universitetai neturėtų ruošti pedagogų ir muzikų, o sporto universitetas – medikų.
„Turime riboti universitetų apetitus ruošti visų iš eilės profesijų atstovus. Be to, jie turėtų labiau konkuruoti savo srityje ne su kitais Lietuvos universitetais, o su užsienio“, – teigė ministras.
Savo ruožtu konservatorių pirmininkas Andrius Kubilius pabrėžė, kad pasaulio universitetai šiuo metu atvirkščiai tampa vis universalesni, nes tokiu būdu skatinamas studentų inovatyvumas ir kūrybiškumas.
Liberalas Gintaras Steponavičius pridūrė, kad ministras turėtų nuosaikiau kalbėti apie universitetų reikalingumą, nebent iš tiesų turi dėl jų veiklos stabdymo labai konkrečių planų.
Primename, kad ŠMM darbo grupė, skirta Mokslo ir studijų įstatymo keitimui rengti, pasiūlė naujovę – sutartis su aukštosiomis mokyklomis dėl valstybei reikalingų specialistų rengimo. 3 metų trukmės sutartyse būtų aptarti strateginiai aukštosios mokyklos tikslai ir ištekliai jiems pasiekti, moksliniai tyrimai ir meninė veikla, vykdomos studijų kryptys ir mokymosi visą gyvenimą veiklos, studentų „nubyrėjimo“ mažinimas, socialiniai įsipareigojimai, tarptautiškumas.
Tiesa, kol kas ministras nėra kategoriškas dėl šios naujovės diegimo. Apsispręsti dėl tokių sutarčių su universitetais įteisinimo D.Pavalkis tikisi lapkričio pabaigoje – po šia tema rengiamų politinių debatų.
D.Pavalkis yra vienas iš tų ministrų, kuriems priekaištų turi ne tik opozicija, bet ir laikinoji jį delegavusios Darbo partijos pirmininkė Loreta Graužinienė. Ministras tikina, kad kol kas jos nėra iki galo įtikinęs, kad dirba gerai ir tęsia kassavaitinius susitikimus.
„Čia kaip su krepšinio treneriais. Visi žino, kaip žaisti, ką daryti, ko nedaryti. Ta diskusija tęsiasi“, – sakė ministras.
