Pedagogė pateikė pavyzdį, kuomet Berlyno universite buvo paimtos trys grupės smuikininkų – gabių, labai gabių ir ypatingai gabių mokinių. Stebėjimo metu buvo žiūrima į jų pasiektus rezultatus ir į laiką, praleistą treniruotėms. Gauti rezultatai parodė, jog jų pasiekimai skyrėsi tik nuo to, kiek laiko jie skyrė praktikai.
Turint tikslą tenka atsisakyti daugybės kitų veiklų, kartais – netgi socialinio gyvenimo. „Jeigu manęs klausiate, ar yra kokia sėkmės formulė, galiu atsakyti, kad taip – juodas darbas“ – su šypsena pastebi A.Landsbergienė.
Motyvacija – svarbiau už žinias
„Šiandien darbdaviai samdo ne už žinias (ar diplomą), o už požiūrį, motyvuotumą“ – teigia A.Landsbergienė. Deja, anot pedagogės, tyrimai rodo, jog dauguma žmonių tobulėja tik pirmaisiais darbo metais (kol integruojasi, „perkerta“ sistemą). Po metų prasideda stagnacija, t.y. dingsta svarbiausias dėmuo – motyvacija. Ką daryti tokiu atveju? A.Landsbergienės manymu, tuomet reikia motyvaciją „susikurti“ patiems: „Jeigu mes patys save priverčiame susimotyvuoti, tą galime padaryti bet kokiai veiklai“.
„Vidinę motyvaciją padeda susikurti vizija, t.y. svajonė, kur nori būti po keleto metų“ – teigia pedagogė. Svarbiausia įsivaizduoti tai, kas šiandien atrodo neįmanoma, nepasiekiama. „Baigti mokykla – nėra svajonė. Net ir vidutinybės baigia mokykla, – teigė susirinkusiems abiturientams pedagogė, – Kelkite dideles svajones. Amerikonai turi posakį – Dream big“. Kuo didesnis užsibrėžtas tikslas pasiekiamas, tuo didesni, vėliau, bus keliami tolimesni tikslai.
„Šiandien darbdaviai samdo ne už žinias, ar diplomą, o už požiūrį, motyvuotumą“, - sako A.Landsbergienė
Tinkami įpročiai – sėkmės garantas
A.Landsbergienė pranešimo metu pabrėžė, jog norit pasiekti gerų rezultatų, tapti tam tikros srities profesionalu, reikia apytiksliai 10 000 valandų paskirti praktinei veiklai. Svarbiausia – nuosekliai, daug kartų atlikti tą patį veiksmą. Kas galėtų supaprastinti šią nelengvą užduotį? Pedagogės teigimu, svarbiausia suformuoti tinkamus įpročius.
Tiesa, įpročių kiekvienas žmogus turi daug ir įvairių. Deja, ne visi įpročiai pasitarnauja svajonės siekimui. A.Landsbergienės pastebėjimu, dažna šiuolaikinio jaunimo problema – nesubalansuotas laiko praleidimas socialiniuose tinkluose, ypač „Facebook“. Mokslų daktarė pataria, jog netinkamą įprotį lengviau pakeisti kitu, nei pašalinti: „Jeigu esate pripratę grįžus namo iš karto pasitikrinti „Facebook“, norėdami atsikratyti to įpročio, pamėginkite kiekvieną tokį kartą atsiversti knygą, kurią sąmoningai norite perskaityti“. Tokiu būdu senas įprotis taps nauju, leidžiančiu efektyviau išnaudoti turimą laiką.
Į didelį tikslą mažais žingsniais
Kartais nutinka taip, kad motyvacija išblėsta: „Nė vienas žmogus neturi amžinojo variklio. Tuo metu gali padėti tie, kurie gali pozityviai motyvuoti“ – teigia pedagogė. Ypač tuomet, kai aplanko nesėkmės, žmogus gali nustoti tikėti savo svajone, atsisakyti išsikeltų tikslų, o kartais – netgi pulti į kraštutinumus (susirgti depresija ir pan.), geriausia psichologine pagalba tampa žmonės, gebantys kryptingai palaikyti motyvacinį pulsą ir įkvėpti.
A.Landsbergienė pastebi: „Svarbiausias motyvacijos garantas – žmogaus pasitikėjimas savo jėgomis“. Pasitikėjimas sugrįžta tuomet, kai sekasi. Taigi, visuomet patariama svarbų, didelį tikslą suskaldyti į mažesnius ir žymėtis, įgyvendinus kiekvieną jų. Nors ir mažas, bet asmeninėmis pastangomis pasiektas tikslas suteikia jėgų eiti toliau.
