I-ąją pasakojimo dalį rasite čia.
Taip pat skaitykite II-ąją ir III-ąją dalis.
Spidometras rodė, kad nuo išvykimo iš Fabijoniškių įveikėme 2772 kilometrus. Tiesą pasakius, net mažiau, negu planavome. Tiksliau, mažiau negu žadėjo „Google Maps“ (liet. – „Google žemėlapiai“). Beje, pakeliui vos nepritrūkome kuro, todėl išsukome iš kelio į miestelį, kuriame GPS‘as žadėjo kolonėlę. Žinoma, jos ten nebuvo, bet pasiklausėme žmonių ir pagyvenusi pora mus palydėjo iki artimiausios. Vėliau pasirodė, kad neprašovėme. Užsipylėme po 1,08 euro, o greitkelyje kuras kainuoja apie 1,23 euro.
Pasiekę miestą sustojome pirmame „McDonald‘s“ restorane, su viltimi, kad elektroninio pašto dėžutėje rasime gerą žinią, kad kuris nors iš rastų butų yra laisvas ir galime į jį įsikelti. Aišku, nieko keista, kad tų gerų žinių neradome ir likome ten sedėti dar kelias valandas. Ieškojome kitų skelbimų, bandėme susisiekti su žmonėmis, kuriuos pažįstame Bordo, tačiau nieko ypatinga nepešėme. Kompiuteriai išsikrovė, todėl nuvažiavome pasižiūrėti, kaip atrodo universitetas, o po to iki hostelio, kurio duomenis mums atsiuntė Paulas. Nelabai turėjome, kur pasidėti, o kitą dieną jau laukė universitetas... Dvejojome, ka daryti, tačiau nusprendėme, kad nors hostelis ir brangus,nelabai turime, iš ko rinktis. Tačiau taip atrodė tik tol, kol neužėjome į hostelį. Pasirodo, nebėra nė vienos laisvos vietos ir supratome, kad dabar tai jau tikrai neturime, iš ko rinktis. Bandėme surasti vietą ,kur galėtume pasikrauti kompiuterius ir pagauti internetą. Nuvažiavome į kitą „McDonald`s“ restoraną, bet ten visos rozetės specialiai atjungtos... Truputį beviltiški grįžome į automobilį, valgėme lietuviškas dešreles ir juokėmės iš savo padėties. Susirašėme su savo mokslo draugėmis lietuvėmis, kurios mums atsiuntė viešbučio adresą, kuriame apsistojo pačios. Nuvažiavome ten ir paprašėme pasinaudoti internetu. Pasėdėjome porą valandų ir net susipažinome su internetinių apgavysčių schemomis. Internete pilna netikrų skelbimų, kuriuose apgavikai įdeda netikro buto nuotraukas, parašo mažą kainą, tada paprašo atsiųsti užstatą ir dingta. Būtų smagu, jei iš tiesų pavyktų rasti tokį butą už tokią kainą. Sulaukėme lietuvaičių, pasitarėme ir kadangi neturėjome, kur dėtis, užsisakėme 2 naktis viešbutyje.
Malonumas brangus, bet vis tiek malonu turėti kambarį, dušą ir saugiai palikti automobilį požeminiame garaže. Tikimės, kad per 2 dienas pavyks susirasti būstą.
Bus daugiau!
Buvai išvykęs studijuoti svetur pagal ERASMUS mainų programą? Dar neišblėso ten patirti įspūdžiai bei nuotykiai? Pasidalyk ERASMUS patirtimi su kitais studentais. Savo pasakojimą ir keletą nuotraukų siųsk el. paštu studentai@15min.lt.
