Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ERASMUS patirtis: diena ant vandens, arba Kas yra geras oras? (XII dalis, nuotraukos)

Kaituojantis Vytautas
Vytauto Ulozo nuotr. / Kaituojantis Vytautas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiandien neturėjome paskaitų, o dar geriau tai, kad orų prognozė žadėjo vėjo, todėl dienos planas buvo paprastas – sėdam į automobilį ir lekiam prie vandenyno.

Daugiau Vytauto pasakojimų rasite čia.

Tiksliau pasakius, ne prie vandenyno, o prie ežero ir ne bet kokio, o paties didžiausio Europoje (taip taip, ir vėl paties didžiausio). Lac de Hourtin yra vos keli kilometrai nuo vandenyno bei 5 kilometrų pločio ir 15 kilometrų ilgio. Ši vieta yra tiesiog ideali jėgos aitvarų sportui, nes ežero vanduo labai ramus, o gylis beveik 2 kilometrus nuo kranto neviršija 1,5 metro. Bent jau taip mums sakė vietinis vyrukas, kuris jau porą metų čia plaukioja.

Kol dar neatkeliavo naujas Dominyko aitvaras, dalijamės manuoju. Atvykome į vietą, apsižiūrėjome – vėjo yra, todėl susinešėme įrangą, prisipūtėme kaitą, apsirengėme hidrokostiumus, įlipau į vandenį ir staiga vėjas „išsijungė“... Nesekmė – teko pareiti atgal į krantą, kartu su kitais sportininkais, kurių aitvarai nukrito ant vandens. Ką padarysi, nemažą šio sporto dalį sudaro tinkamų sąlygų laukimas.

Su laiku išmoksti į visą tai žiūrėti ramiai ir nustoji kaltinti pasaulį dėl per silpno vėjo. Praėjus maždaug penkiolikai minučių, vėjas staiga pakilo ir krante kilo šurmulys. Neseniai atvykę ėmė greitai ruošti savo įrangą, o kiti čiupo aitvarus ir nulėkė į vandenį. Nuo to momento,iki pat vakaro vėjas taip ir nebuvo nurimęs, todėl visą dieną oras buvo tiesiog puikus. Beje, nuo šiol turiu kiek kitokį supratimą, kas yra geras oras. Tie, kurie tądien važiavo prie vandenyno pasideginti, tikrai būtų nusivylę, tačiau mums diena buvo puiki. Nesvarbu, kad kelis kartus buvo užėjęs lietus ir galiu pasakyti, kad pakankamai stiprus, o oro temperatūra nestipriai viršijo 20 laipsnių ribą, su hidrokostiumais juk nešalta, nes svarbiausia, kad aitvarą laikė pakankamai pastovus vakarų vėjas. Prieš atplaukiant lietaus debesims, vėjas kelis kartus buvo net nepadoriai įsismarkavęs. Kaip bebūtų, šią dieną galiu laikyti savo kaitavimo krikštynomis, nes ne kartą pavyko atsistoti ant lentos ir praplaukti pakankamai padorų atstumą.

Bėda ta, kad kaip pradedantysis dar nelabai moku plaukti prieš vėją, todėl kai pagaliau pavykdavo kiek ilgiau paplaukti, po to ir vėl tekdavo imt lentą į rankas ir žygiuoti toliau nuo kranto, kad netrukdyčiau kitiems būriuotojams. Tądien šiame ir šalia esančiame paplūdimyje vėją gaudė per 50 aitvarų. Anksčiau nebuvau matęs tokios jų gausybės vienoje vietoje.

Vakarop oras dar kiek atvėso, įsivyravo lietus, o ir nuovargis jau jautėsi, tad teko palikti ežerą ir keliauti namo. Teisingai žmonės sako, kad plaukiojant visos bėdos ir rūpesčiai lieka krante. Net  pamiršti, kad pavalgyti reikėtų. Buvo labai smagu grįžus pagaliau išdžiūti, sušilti ir skaniai pavakarieniauti, o prieš užmiegant – prisiminti visus dienos įspūdžius. Su nekantrumu laukiu kitos vėjuotos dienos.

Bus daugiau!

Vytauto Ulozo dienoraštis.

Buvai išvykęs studijuoti svetur pagal ERASMUS mainų programą? Dar neišblėso ten patirti įspūdžiai bei nuotykiai? Pasidalyk ERASMUS patirtimi su kitais studentais. Savo pasakojimą ir keletą nuotraukų siųsk el. paštu studentai@15min.lt

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min