Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

ERASMUS patirtis: kodėl žmonės atvyksta į Ispaniją ir kiti ispaniški ypatumai (II dalis, nuotraukos)

Pirmieji vaizdai, kuriuos Sandra užfiksavo atvykusi į Ispaniją.
Sandros Butkutės nuotr. / Pirmieji vaizdai, kuriuos Sandra užfiksavo atvykusi į Ispaniją.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Geitai bus savaitė kai gyvenu šioje šalyje. Jei tai būtų poilsinė kelionė dar turėčiau keletą dienų, žinoma, kurių metu gailėčiausi, kad jau metas išvykti, o grįžusi sakyčiau, jog mačiau Ispaniją. Bet ne... Ispanijos taip greitai nepažinsi... Kiekvieną kartą išeidama į miestą atrandu vis kažką nauja. Leiskite pasidalinti savo nuostabomis.

Pirmąjį Sandros pasakojimą skaitykite čia.

Turbūt niekada nesakysiu, kad ispanai yra lėti. Jie skuba taip, kad net degant raudonam šviesoforo signalui eina per gatvę – apsižvalgo paskubomis ir bėga. Ir visi taip!!! Pasijuntu nejaukiai likusi vienintelė prie perėjos laukti žalio signalo, kai net dvi bangos pėsčiųjų jau spėjo perbėgti gatvę.

Taip pat labai smagi atrodo jų mada (o gal būtinybė) turėti vežimėlį su ratukais, į kurį sudedami pirkiniai arba tiesiog daiktai, kuriuos reikia pervežti. Pilnas miestas moteryčių (ir ne tik) su vežimėliais: kas stumia į priekį, kas tempia iš paskos. Vežimėliai ne šiaip sau maišas ant ratų, o naujausias mados klyksmas Ispanijoje. Parduotuvių vitrinose mirga marga naujausi vežimėliai. Prekybos centruose net yra speciali vieta, kur jie laikomi. Primena lyg kokią dviračių ar automobilių statymo aikštelę.

Sandros Butkutės nuotr. /Pirmieji vaizdai, kuriuos Sandra užfiksavo atvykusi į Ispaniją.
Sandros Butkutės nuotr. /Pirmieji vaizdai, kuriuos Sandra užfiksavo atvykusi į Ispaniją.

Vis dėlto šalia manęs pastarosios nėra. Tad mašinos paliekamos gatvėse, kurios yra ganėtinai siaurios, eismas tik vienpusis. Bet kiekvienoje gatvėje, šalia eilės gražių mašinų, būtinai stovi bent trys motoroleriai.

O išėjęs sekmadienį į miestą lieki nustebintas. Niekas nedirba!!! Net prekybos centrai!!! Tad užsimanius „ko nors skanaus“ teks laukti iki pirmadienio. Išsigelbėjimas yra kinai. Kaip buto šeimininkė sakė, jiems nėra nieko švento – dirba net sekmadieniais!

Atėjus pirmadieniui, mieste vėl verda darbas. Prekybos centrai pilni žmonių ir visi perka!!! Nesvarbu, ar tai būtų drabužių skyrius, ar kvepalų. Reikia visko. Tikrai išsižiojau, kai šiandien pusę vienuolikos ryte būdama prekybos centre, pamačiau, kiek daug žmonių ir net eilės kosmetikos skyriuje. Vis dėlto didžiausios eilės maisto prekių parduotuvėse nestebina – juk per sekmadienį daug galima sugalvoti „ko skanaus norėtum“.

Man labai patinka, kad ispanai myli gamtą. Pačiam mieste žolės ne per daugiausia (Saragosa priklauso Aragono regionui, kuris pasižymi žalia ir negausia augalija), tačiau ta, kuri yra, kiekvieną rytą laistoma. Šiukšlių rūšiavimas – šventas dalykas. Visuomet stovi keturi konteineriai: popieriui, stikliui, plastikui ir visoms kitoms šiukšlėms. Tam, kad nemaišytum, ant konteinerių parašyta, ką galima mesti (pvz.: sąsiuvinius prie popieriaus arba uogienės stiklainį prie stiklo). Neleis susimaišyti ir patys produktai, pavyzdžiui, ant arbatos dėžutės parašyta, kad suvartojusi turėčiau nepamiršti išmesti į konteinerį su mėlynu dangčiu (jis skirtas popieriui).

Sandros Butkutės nuotr. /Pirmieji vaizdai, kuriuos Sandra užfiksavo atvykusi į Ispaniją.
Sandros Butkutės nuotr. /Pirmieji vaizdai, kuriuos Sandra užfiksavo atvykusi į Ispaniją.

Smagus dalykas iš buities reikalų atrodo skalbinių džiaustymas. Butuose esantys balkonai yra tik dėl grožio ir skalbinių juose niekas nedžiausto (priešingai, prisimenant Portugaliją). Visi skalbiniai džiaustomi vidiniame kieme: atsidarai vonios langą ir prieš tavo akis daug virvių, išdžiaustai rūbus ir lauki kol išdžius. Jei netyčia bekabinant koks nors išsprūdo ir pliumptelėjo žemyn, ar atgausi priklausys nuo to, virš ko tavo skalbiniai kabėjo, nes gali nukristi ant kaimyno skalbinių krūvos, gali nukristi tiesiog ant žemės (tuomet bėgi žemyn ir su atskiru raktu atsirakini vidinį kiemą ) arba jis gali užkristi ant stogo ir čia jau teks pasitelkti visą savo išradingumą, norint pasiimti savo skalbinius. Kaip tik einu susirinkti savųjų – šiandien gali būti audra!!! 20 val. vakaro +23 ir apniukęs dangus su nežymiais žaibais.

Dar trumpai apie rugsėjo pirmąją. Kodėl trumpai? Nes ji – ne šventė Ispanijoje. Mokslo metai čia prasideda rugsėjo 21-ąją. Tačiau man savotiškai kaip ir prasidėjo, kadangi šiandien buvo pirmoji ispanų kalbos kursų diena. Ryte 9 val. laikiau testą, 13 val. jau žinojome savo lygį ir porą valandų mokėmės. Savo pačios nuostabai patekau į aukščiausią lygį.

Studentų grupė labai įvairi, dominuoja vokiečiai. Kaip visuomet pirmosios pamokos skirtos susipažinti. Per tas dvi valandas sužinojau, kad anglas, kuriam per 40, atvyko mokytis ispanų kalbos, nes Ispanijoje gyvena jo brolis,o jis pats anksčiau dirbo Ganoje (Afrika), viena iš vokietaičių, būdama devyniolikos metų viena pati, su kuprine ant pečių apkeliavo aplink pasaulį tam, kad nusprestų, ką nori mokytis ir išsirinko architektūros istoriją bei judaizmą (teigė, kad taip nusprendė po kelionės į Jeruzalę, kuri pavergė. Nesiginčiju, mano tokie patys prisiminimai apie ši miestą), austrė, studijuojanti ekonomiką ir politikos mokslus, praktiką atliko Argentinoje; vokietis (kurio vardo nesugebėjo ištarti net mokytoja) pasirodo turi tėvus iraniečius, bet brolius amerikiečius, fMary (jau seniai perkopusi 50 m.) teigė vykusi iki Ispanijos 30 val., bet džiaugiasi, kad galės išmokti kalbą, suomis kaip visada buvo ramus (ir net išsigandęs), japonė Jaruki (mano draugė tapo iškart) pasakojo apie neigiamą patirtį Ispanijoje – ispanai neskiria japonų nuo kinų, tačiau su pagarba žiūrima tik į japonus (tad jai kartą teko būti palaikyta kine, kurios yra laikomos ne kokios profesijos atstovėmis...) Tad grupė marga...

Mokytoja griežtoka, traukia žodžius iš mūsų ir taiso, neleidžia vartoti įprastų žodžių ir dažnai klausia, kodėl. Pvz. atsakinėjant į klausimą su kuo gerai sutari savo šeimoje vartoti žodžių mama, tėtis, brolis ir sesuo buvo nevalia (jie ir taip aiškus ir žinomi). O atsakius į klausimą, koks tavo mėgstamiausias ispaniškas žodis, visuomet seka klausimas, o kodėl? (mano mėgstamiausias žodis buvo Hola!, kadangi nuo šio žodžio viskas prasideda: draugystė, kalba, žinios ir pan...)

Šiam kartui tiek, eisiu žiūrėti krepšinio (beje, ispanai save laiko futbolo šalimi ir labai didžiuojasi, kad yra pasaulio čempionai, tad vakarykštės krepšinio rungtynės ir lietuvių pergalė prieš juos, jiems yra nė motais).

Buvai išvykęs studijuoti svetur pagal ERASMUS mainų programą? Dar neišblėso ten patirti įspūdžiai bei nuotykiai? Pasidalyk ERASMUS patirtimi su kitais studentais. Savo pasakojimą ir keletą nuotraukų siųsk el. paštu studentai@15min.lt.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min