„Šių metų reitingų paskelbimas turi negatyvų atspalvį. Galbūt priežastis yra tokia, kad iki tol po leidinio „Veido“ vėliava daug metų vykdytas reitingavimas skilo į dvi dalis. Įvykęs konfliktas, kiek aš bendravau su ne vienos aukštosios mokyklos atstovais, rodė, kad reitingavimą stengiamasi padaryti iš paskutiniųjų.“
„Aš manau, kad kokybė ir visapusiškas šiuo atveju nukentėjo ir ko gero tiems, kurie šiuo metu galvoja apie apsisprendimus, aš kviesčiau žiūrėti ne į universitetų reitingus, o į konkrečias studijų programas. Nes net ir pačiam geriausiam universitete tu gali atrasti silpnesnių programų, o kai kuriuose, ne tokiuose stipriuose universitetuose, yra atskirų krypčių, kur studijos yra tikrai gero lygio“.
G.Steponavičius teigia, kad universitetai savo veiklą vykdo tikrai ne dėl reitingų, o ir specialistų tam nėra daug. Pašnekovo nuomone, reitingai yra tik viena dalis, kuri gali atspindėti universitetų veiklą.
„Per konkurenciją, skaidrų finansavimą, mes galėtume remti jaunų žmonių sąmoningą pasirinkimą geriausios kokybės link. Taip pat akademinės bendruomenės suprastų, kad nuo jų pastangų priklauso ir jų perspektyvos“, – teigė G.Steponavičius.
Jo teigimu, konkursinio balo įvedimas, kurį teigiamai vertina dabartinis Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, gali pakenkti universitetų autonojimai. Tuo tarpu D.Pavalkis mano, kad tokia sistema padėtų „atsijoti“ negabius studentus.
„Ši tema ne vienerius metus yra darbotvarkėje. Klausimas – kodėl mes to nepadarėme? Nes teisininkų vertinimu tai buvo traktuojama kaip universiteto autonomijos pažeidimas. Kita vertus, ne vienas universitetas yra nusistatęs tuos konkursinius balus ir tai jiems netrukdo pritraukti pakankamai studentų. Aš bučiau už tai, kad kuo daugiau mokyklų žengtų šiuo keliu, bet ne vien konkursinis balas yra faktorius, pagal kurį galima vertinti universitetų pozicijas ar lygį“, – dėstė G.Steponavičius.
Laida „Dienos klausimas“ transliuojama darbo dienomis 13. 10 val.
