ECTS yra į studentą orientuota studijų sistema, kurioje lemiamu dalyku darosi ne tai, ką dėstytojas gali ir yra linkęs išdėstyti, o tai, ką per studijoms numatytą laiką studentas turėtų išmokti ir gebėti atlikti.
Šie ir panašūs dalykai buvo dar kartą aptarti grupei įvairių Lietuvos universitetų ekspertų lankantis viename pažangiausių Europoje Gento (Ghent, Belgija) universitete ir Belgijos Karalystės Flamandijos regiono Švietimo ministerijoje. Ministerijos atstovai lietuviams pristatė švietimo sistemos reglamentavimo panoramą Europos Sąjungos mastu, o universiteto personalas supažindino su keliolikos metų ECTS sampratos vystymo ir diegimo patirtimi. Gento universitetas ne tik aktyviai dalyvavo ECTS sistemos kūrime, bet ir vienas pirmųjų įdiegė šią metodiką ir toliau tobulina savo studijų koncepciją, kuria savo šalies studijų krypčių reglamentus. „Mes galėjome pajusti pačias šios sistemos ištakas, padiskutuoti su kūrėjais, pasisemti patirties, nes jie tas problemas, su kuriomis susiduriame, jau yra patyrę ir išgyvenę,“ – sako G.Viliūnas.
Projektas „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ yra vienas iš trijų pagrindinių projektų, skirtų Lietuvos studijų sistemos atnaujinimui ir studijų kokybės užtikrinimui. Šalia pastarojo, trijulei priklauso Studijų kokybės vertinimo centro įgyvendinamas projektas „Studijas reglamentuojančių aprašų nacionalinės sistemos sukūrimas“ ir Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro projektas „Lietuvos kvalifikacijų sistemos susiejimas su Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąranga“. Eksperto teigimu, aukštojo mokslo raidos požiūriu ECTS skirtą projektą galima laikyti svarbiausiu ir esminiu. Kiti du projektai modeliuoja išorinius reikalavimus, o nacionalinės ECTS koncepcijos kūrimo projektas kuria metodiką, kaip užtikrinti aukštojo mokslo kokybę iš vidaus. Dialogo bei susitarimų keliu čia bandoma keisti požiūrį į pačias studijas.
„Mes tam projektui neturime tiek daug laiko, kiek reiktų mąstymui bei požiūriui į studijas pakeisti iš esmės – kas ir būtų pagrindinė sąlyga visiškai jį įgyvendinti. Pagal naująjį Mokslo ir studijų įstatymą europinė kreditų sistema Lietuvoje turi pradėti veikti jau kitų metų rudenį. Reikia pasiekti, kad ji pradėtų veikti ne tik mechaniškai perskaičiuojant, bet iš esmės peržiūrint studentų darbo krūvį bei studijų siekinius,“ – įsitikinęs G.Viliūnas.
Pasak eksperto, kritinis taškas šiame procese – tai supratimas, kaip tokia sistema veikia ir kuo ji mums gali padėti. Todėl į šį kūrybos procesą turėtų įsitraukti visi lygmenys – ir dėstytojai, ir studentai, ir absolventai, ir darbdaviai. Jie turi ne tik naudotis sukurtomis studijų programomis, bet ir prisidėti prie jų atnaujinimo bei tobulinimo. Šiuo metu daug studijų programų yra atsiradę iš tradicijos, deramai neįvertinant rinkos poreikių. Šiuolaikinis požiūris į studijų kokybę reikalauja, kad visi žinotų, ko dėstytojai turi išmokyti, ko turi pasiekti studentai, kokioms reikmėms ir kada jiems studijos bus naudingos.
G.Viliūnas pabrėžia, jog, įgyvendinant mokslo ir studijų reformą ir pereinant prie naujų studijų laiko ir studento darbo krūvio apskaitos standartų, studijų pagrindu tampa būtent studento ir visuomenės poreikiai: dialogo ir abipusio bendradarbiavimo būdu išsiaiškinama, ko visuomenei ir būsimam išsilavinusiam jos nariui reikia, kokį darbo krūvį jis gali ir turi turėti, kad tuos poreikius įgyvendintų, bei ko iš jo tikisi darbo rinka. „Šioje transformacijoje svarbiausia – dialogas tarp aukštųjų mokyklų, darbdavių, studentų, kitų studijomis suinteresuotų dalyvių ir jokios prievartos ar „nuleidimo iš viršaus“. Šis procesas, skatinantis mąstymo ir požiūrio kaitą – nepigus ir ilgai trunkantis procesas. Mūsų projektas jį tik pradės ir išjudins,“ – įsitikinęs ekspertas.
