Jauniems specialistams mokamas atlyginimas siekia ar net viršija šalies vidurkį. Patyręs, vadovauti gebantis inžinierius uždirba nuo 5 tūkst. litų. Daug įmonių inžineriją (mechanikos inžineriją, gamybos inžineriją, šilumos energetiką ir kt.) studijuojantiems gabiems jaunuoliams moka stipendijas, supažindina su gamybos „virtuve“, pasiūlo darbo vietą.
Didelių ir vidutinių bendrovių vadovai vienu balsu tvirtina, kad Lietuvoje pagaminta kokybiška produkcija yra labai vertinama ir Rytuose, ir Vakaruose. Tačiau, nors gamybos, ypač – inovatyviosios inžinerinės pramonės, plėtros potencialas yra didžiulis, jį riboja specialistų trūkumas. Į susidariusį inžinierių vakuumą ir gamybos svarbą šalies ekonomikai dėmesį atkreipia ir valstybės vadovai.
„Jei abiturientų nepurto fizika, chemija, matematika, geometrija, tai reikėtų stoti į technologinės krypties studijas. Šių specialistų poreikis tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje yra didžiulis. Matydami mūsų rinkos poreikius, valingai nusprendėme šįmet daugiau studijų krepšelių skirti technologijos ir inžinerijos studijoms“, – žurnalui „Veidas“ birželį duotame interviu akcentavo švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Rinkos analitikai pabrėžia, kad eksportas (apie 73 proc. Lietuvoje pagamintos produkcijos realizuojama užsienio rinkose) buvo vienas svarbiausių arkliukų, ištempusių šalį iš krizės ir atgaivinusių ekonomiką. Inžinerinės pramonės sektorius, apimantis metalo gaminių, mašinų ir įrangos, elektrinių bei optinių prietaisų ir transporto priemonių gamybos įmones, sukuria net apie 20 proc. apdirbamosios pramonės sektoriaus pridėtinės vertės.
Tūkstantis darbo vietų
„Kvalifikuotų, motyvuotų inžinerijos specialistų tikrai reikia, jie darbo rinkoje yra labai paklausūs. Laukiami visi, kurie rimtai mokosi, o ne studentauja. Ko nemoka, juos išmoko įdarbinusios įmonės. Šiandien iš karto priimtume iki tūkstančio kvalifikuotų specialistų“, – tvirtina Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) direktorius Henrikas Mykolaitis.
Jo teigimu, nors Lietuvoje atlyginimai vis dar yra mažesni negu Vakarų Europos šalyse, aukštos kvalifikacijos specialistas, atnešantis daug naudos įmonei, gauna solidų atlyginimą, ypač – palyginus su šalies vidurkiu.
Jei inžinieriams siūlomos puikios karjeros galimybės ir geras atlyginimas, kodėl jų taip trūksta, kodėl jaunimas mieliau renkasi populiarias, tačiau beveik garantuotu nedarbu „kvepiančias“ socialinių mokslų ar teisės studijas?
„Jaunimo ruošimo sistema „išklerusi“. Palyginkite, kaip ruošiamas menininkas ar sportininkas. Muzikuoti, plaukti ar krepšinį žaisti vaikai pradeda nuo mažens. Taip pat turėtų būti ir su mechanika – potraukį šiai sričiai turintys vaikai turi turėti galimybes joje išbandyti save. Nė karto nepabandęs, negali to labai norėti. Nebūtina iš karto duoti plaktuką ir reples į rankas, dabar yra kitų galimybių – internetu pravesti mokymus, sudominti, parodyti“, – svarsto H.Mykolaitis.
„Pats baigiau mechaniką ir žinau, kad tai – sunkus mokslas: ir aukštoji matematika, ir geometrija. Sudėtinga išmokti. Jaunimas renkasi lengvesnes specialybes, tačiau tiek vadybininkų, sociologų, edukologų nereikia. Stebisi po to, kad baigę studijas neturi kur įsidarbinti“, – sako Marijampolėje įsikūrusios metalo apdirbimo įmonės „Stevila“ direktorius Vilius Senkus.
Reikalavimas – nebijoti mąstyti
„Kauno energetikos remonto“ generalinė direktorė Olga Grigienė patvirtina, kad inžinierių trūksta.
„Pastarųjų metų tendencija – ruošti stiprius vadybininkus, tad tikrai jaučiamas gerai paruoštų inžinerinės krypties specialistų trūkumas. Didžiosioms įmonėms sunku užtikrinti pamainą ilgą darbo stažą turintiems techniniams darbuotojams, mechanikams. Darbo vietų yra, tačiau specialistų trūksta.
Konkrečiai šiuo metu mūsų bendrovei reikalingi konstruktoriai – projektuotojai, turintys išsilavinimą mechanikos srityje“, – sako O.Grigienė.
Pagrindiniai konstruktoriams – projektuotojams keliami reikalavimai – metalo apdirbimo būdų išmanymas, metalo konstrukcijų gamybos išmanymas, brėžinių skaitymo įgūdžiai, geri laiko planavimo įgūdžiai, gaminio gamybos technologijų, standartų išmanymas.
Šiuolaikinis inžinierius turi nebijoti mąstyti ir teisingai interpretuoti norminę (techninę) literatūrą. Jei anksčiau kiekvienas techninis sprendimas buvo kruopščiai ir detaliai aprašytas, šiuo metu daugeliu atvejų inžinierius turi laisvę spręsti ir pats pasirinkti priimtiniausią sprendimą. Taigi, kuo aukštesnė bus jo kvalifikacija, tuo naudingesnį sprendimą jis pasirinks.
„Pagrindinis konstruktoriaus – projektuotojo darbo įrankis – kompiuteris su reikalingomis programomis, norminė literatūra. Pagrindinės funkcijos: skaičiavimai, nuolatinis bendradarbiavimas su klientais, taip pat kolegomis iš kitų padalinių.
Labai daug priklauso nuo paties specialisto, nuo to, kokie yra jo tikslai: ar jis nori plėsti darbinę sritį, įgyti naujų žinių, ar labiau nori orientuotis į siaurą sritį ir tenkintis tomis žiniomis, kurios būtinos kasdieninėms funkcijoms atlikti.
Mūsų bendrovė garantuoja pastovią darbo vietą su visomis socialinėmis garantijomis, kvalifikacijos kėlimo ir kompetencijos tobulinimo bei karjeros galimybes“, – teigia O.Grigienė.
Specialistų trūkumas stabdo plėtrą
 |
| Pauliaus Sviklo/GAZAS.LT nuotr./„Gamykla |
Vienas iš svarbiausių „išteklių“, leidžiančių Lietuvos gamybos įmonėms diegti modernias gamybos technologijas, kurti naujus produktus ir konkuruoti pasaulinėse rinkose, yra inžinerinis personalas. V.Senkus apgailestauja, kad kvalifikuotų inžinierių trūkumas neleidžia ženkliai padidinti gamybą ir lietuviškų gaminių eksportą: „Tai stabdo visų gamybos įmonių plėtrą šalyje. Šiandien iš karto priimtume mažiausiai tris inžinierius“.
Garsiausiems automobilių gamintojams Kaune štampuotas plieno detales gaminančios bendrovės „Hi-Steel“ generalinis direktorius Wladislaw Enzi skaičiuoja, kad galėtų priimti apie 50 inžinierių. „Jei būtų pakankamai žmonių, galėtume didinti gamybos apimtis“, – sako W.Enzi.
Pagrindinis įrankis – protas
V.Senkus įsitikinęs, kad abiturientus rinktis mechanikos, gamybos inžinerijos ar šilumos energetikos inžinerijos studijas turėtų paskatinti valstybė, finansuodama šių specialistų studijas. Taip pat atsakingiau apie vaikų ateitį turėtų pagalvoti tėvai, patardami rinktis tikrai perspektyvias profesijas. Šalyje trūksta ir techninių būrelių, kuriuose vaikai prisiliestų prie mechanikos, susidomėtų ja.
„Mechanika šiandien jau nebėra, kaip kai kas dar įsivaizduoja, visą dieną kažką kalantis kalvis. Dirbama protu. Jei moki programuoti, turi erdvinį mąstymą, išmanai, matematiką, fiziką, chemiją, suvoki vykstančius procesus, tuomet gali dirbti. Mechanika labai susipynusi su informatika. Stakles ar kitus įrenginius valdo kompiuteriai.
Dabartinis inžinierius yra labai sėkmingas elektronikos, elektrotechnikos, mechanikos, medžiagotyros ir kitų dalykų žinių mišinys“, – teigia V.Senkus.
Bendrovė turi įsteigusi savo mokymo centrą, kuriame jaunuoliai įgyja praktinių žinių. Šalies inžinerinės įmonės ne tik pačios aktyviai ieško mechanikos inžinerijos, gamybos inžinerijos ir kitų universitetinių studijų programų absolventų, bet ir aktyviai bendradarbiauja su Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos ir mechatronikos fakultetu rengiant Lietuvos pramonės lūkesčius atitinkančius specialistus.
„Hi-Steel“ su KTU šiais metais pradėjo naują programą – pakvietė 8 vyresniųjų kursų studentus, kuriems suteikė tūkstančio litų stipendiją ir moko savo įmonėje. „Jie sukasi gamybinėje virtuvėje, o ne biure, todėl, gavę diplomą, jau ateis su darbine patirtimi. Mums taip pat bus gerai, nes mažiau mokyti reikės“, – neabejoja W.Enzi.
Bendrovės „Kauno energetikos remontas“, „Enerstena“, „Achema“, „Įremas“, „Astra“, „Umega“ taip pat siūlo studentams gamybinės praktikos vietas. Daugelis įmonių įdarbina studentus jau praktikos metu, jie savo baigiamuosiuose darbuose sprendžia įmonėms aktualias problemas.
Užsienio kalbos – svarbus privalumas
Alytaus mašinų gamyklos „Astra“ generalinio direktoriaus Semiono Bondarevo teigimu, jo vadovaujamai įmonei, kai ir kitiems šiuolaikiniams fabrikams, reikalingi visų sričių inžinieriai, pasižymintys ne tik puikiomis profesinėmis žiniomis, bet ir užsienio kalbų mokėjimu.
Jei jaunuolis moka kelias kalbas (anglų, rusų, prancūzų), neskaitant lietuvių, tai jau gerai, iš karto įdarbiname.
„Šiemet priėmėme penkis inžinierius (transporto, mašinų gamybos, prietaisų mechanikas, konstruktorius). Svarbiausi reikalavimai – profesinės žinios ir užsienio kalbos. Eksportuojame 85 proc. produkcijos, todėl kalbų žinojimas būtinas ne tik bendraujant su klientais, bet ir ruošiant dokumentaciją.
Jei jaunuolis moka kelias kalbas (anglų, rusų, prancūzų), neskaitant lietuvių, tai jau gerai, iš karto įdarbiname. Pastebime, kad mažėja mokančių rusiškai, o Rusija sudaro trečdalį mūsų eksporto“, – pasakoja S.Bondarevas.
Naujas darbuotojas išbandomas, kuri sritis jam tinkamiausia – dirbti gamyboje, konstruoti ar būti projektų vadovu. Tuomet paskiriamas mokytojas – patyręs darbuotojas. Po pusmečio ar metų, kai jau sugeba atlikti jam patikėtas užduotis, apsipranta gamykloje, su jaunuoliu aptariamos jo tolesnės karjeros galimybės, atlyginimas. Jis gali tęsti studijas magistrantūroje.
„Jauniems žmonėms labai svarbi motyvacija. Jie nori visko iš karto, tačiau reikia turėti kantrybės. Atlyginimai pas mus mokami laiku, o per metus naujas darbuotojas gali pasiekti vidutinį šalyje gaunamą užmokestį. Šis sektorius – labai perspektyvus. Kam kelti kitos šalies ekonomiką, dirbti fabrikuose užsienyje, kai ir Lietuvoje yra gamyklų, statomos naujos. Darbo yra ir merginoms, jų labai laukiame“, – rinktis inžinerines studijas ragina S.Bondarevas.
Ekonomikos variklis – gamyba
„Kažkada Lietuva garsėjo lengvąja pramone. Vėliau atėjo štilis, išliko labai nedaug gamybos įmonių, žmonės perėjo dirbti į kitas sritis, užsiėmė „kupi-pradai“ (pirk-parduok, – red. past.) verslu, susidarė inžinierių vakuumas. Dabar jų labai trūksta, nes gamyba vėl atsigavusi, kuriasi naujos įmonės. Reikia pabrėžti, kad lengviau po krizės atsitiesė tos šalys, kuriose išvystyta gamyba“, – tvirtina „Enerstena“ generalinis direktorius Virginijus Ramanauskas.
Bendrovė per metus priėmė apie 100 darbuotojų, pusė jų – darbininkai, pusė – šilumininkai, mechanikai, elektrikai. Dar įdarbintų 5 inžinierius. Iš viso įmonėje dirba 250 žmonių.
„Inžinierių atlyginimai yra tikrai nemaži. Studentai, dirbdami ne pilnu etatu, gauna 1,5-2 tūkst. Lt į rankas. Gero inžinieriaus atlyginimas, tiek Vakaruose, tiek ir pas mus, yra kaip gero gydytojo. Patyręs, vadovaujantis inžinierius gauna nuo 5 tūkst. Lt į rankas, tarnybinį automobilį. Tai nėra mažai“, – įsitikinęs energetikas.
Jo teigimu, teisininkų, administratorių, socialinių mokslų specialistų ir Lietuvoje, ir Vakaruose yra „prigaminta“ per daug.
„Inžinerinis mokslas – sunkus, reikia įdėti nemažai pastangų. Tačiau jei tik traukia širdis į tiksliuosius, techninius mokslus – ateitis šviesi. Norisi paraginti: „Studentai, stokite į inžinerinius mokslus – darbo bus! Mums labai reikia technologų šilumininkų, automatizacijos srityje dirbančių, t.y. programuotojų. Juk didelės katilinės miestuose bus valdomos kelių žmonių, baigėsi laikai kai buvo kūrenama malkomis“, – neabejoja V.Ramanauskas.
Šilumos ūkio pertvarkai – milijardai
 |
| Vytautas Stasiūnas |
V.Ramanauskui pritaria Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas, pabrėždamas, kad šalyje vyksta kuro konversija (perėjimas prie biokuro) ir daugiabučių namų renovacija.
Šiems dviems milijardiniams projektams įgyvendinti reikia daug aukštos kvalifikacijos specialistų. Todėl pasirinkusieji šilumos energetikos ir technologijos studijos dėl savo darbinės karjeros gali būti ramūs. Ypač reikalingi energetikai ir technologai ruošiantys technologinius projektus, verslo planus, paraiškas finansinei paramai gauti.
„Lietuvoje veikia virš 50 šilumos tiekimo įmonių. Kiekvienoje iš 60 savivaldybių yra šilumos ūkis, tačiau kai kuriose nėra nė vieno šilumos energetikos specialisto. O jų tikrai reikės.
Daugiabučių namų renovacija vyksta kartu vykdant ir vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą. Siekiant skandinaviško lygio, šio didžiulio projekto biudžetas siekia apie 20 mlrd. litų, t.y tiek, kiek pastatyti naują atominę elektrinę“, – aiškina V.Stasiūnas.
Jo teigimu, šalies šilumos ūkį ilgą laiką buvo apėmusi stagnacija, nes buvo naudojamos gamtinės dujos, įrengimai beveik nekeičiami, todėl ir specialistų poreikio nebuvo. Šiandien situacija pasikeitusi.
„ES direktyvos reglamentuoja, kaip ES valstybės turi tvarkyti savo šilumos ūkius, vyriausybė yraa patvirtinusi planus dėl kuro konversijos, todėl atsiranda didelis veiklos laukas. Kai visi pamatys, kad čia galima save realizuoti ir užsidirbti, tai pradės žmonės grįžti ir iš užsienio“, – tikina LŠTA prezidentas.
