Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (JRD prie SADM) atsižvelgdamas į šią aktualią jaunimo problemą Lietuvoje rugsėjo 30 – spalio 1 dienomis Kaune, viešbutyje „Sandija“, Jonavos g. 45, suorganizavo seminarą „Institucijų bendradarbiavimas siekiant spręsti jaunimo nedarbo problemą“.
Pagrindinis šio renginio tikslas buvo efektyvinti įvairių institucijų tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant kuo sėkmingesnio jaunų žmonių nedarbo klausimų sprendimo ir kuo racionalesnio išteklių panaudojimo, sprendžiant jaunimo užimtumo klausimus.
Tai buvo pirmasis renginys iš renginių ciklo, kuriuo siekiama palaipsniui pereiti prie bendro veiksmų planavimo, koordinavimo, išteklių apjungimo sprendžiant jaunimo nedarbą savivaldybės lygmenyje, pasiekiant kuo platesnį jaunų žmonių spektrą, įskaitant labiausiai socialinę atskirtį patiriančius ir pažeidžiamus jaunuolius.
Nedarbo ir užimtumo problemas efektyviau spręstų sukurtas tarpsektorinio bendradarbiavimo tinklas savivaldos lygmenyje tarp institucijų, įstaigų ir organizacijų, jeigu tinklo nariai tarpusavyje derintų savo veiklos programas ir jų turinį, prioritetus ir aptartų problemas, jeigu vyktų specialistų, dirbančių su jaunais žmonėmis nuolatinis tobulinimasis. Kalbėjo J.Meldžiukas.
Kalbėdamas apie jaunų žmonių nedarbo problemą Lietuvoje JRD l.e. direktoriaus pareigas Juozas Meldžiukas pabrėžė, kad jaunų žmonių užimtumas yra labai svarbus faktorius mažinti nedarbo problemą Lietuvoje.
„Šioje vietoje Jaunimo politika vaidina labai svarbų vaidmenį, nes Jaunimo politikos pagrindų įstatyme (2003 m. gruodžio 4 d. Nr. IX–1871 ) viena iš politikos įgyvendinimo sričių yra darbas ir užimtumas. Nedarbo ir užimtumo problemas efektyviau spręstų sukurtas tarpsektorinio bendradarbiavimo tinklas savivaldos lygmenyje tarp institucijų, įstaigų ir organizacijų, jeigu tinklo nariai tarpusavyje derintų savo veiklos programas ir jų turinį, prioritetus ir aptartų problemas, jeigu vyktų specialistų, dirbančių su jaunais žmonėmis nuolatinis tobulinimasis – pasidalinimas gerąja patirtimi, metodikos, kompetencijų aptarimas ir atnaujinimas, keitimasis informacija apie tobulinimosi galimybes. Todėl mūsų tikslas šių ir kitų renginių pagalba stiprinti tokių bendradarbiavimo tinklų kūrimąsi ir plėtrą, efektyviai panaudojant turimus žmogiškuosius išteklius ir valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimus sprendžiant jaunimo nedarbo programas, bet ir ES struktūrinių fondų ir kitas tarptautinių programų lėšas rengiant bei įgyvendinant bendrus projektus“, – kalbėjo J. Meldžiukas.
Lietuvos darbo biržos Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vyresn. specialistas Valdas Maksvytis seminaro dalyviams pristatė esamą nedarbo tarp jaunų žmonių Lietuvoje situaciją ir Lietuvos darbo biržos įgyvendinamas priemones, kurios padeda mažinti nedarbo problemą jaunų žmonių tarpe. Pasak, Lietuvos darbo biržos atstovo, remiantis Statistikos departamento duomenimis jaunimo užimtumas lygis nuo 2009 m. iki 2010 m. II ketvirčio sumažėjo daugiau negu 4 proc., tačiau tai neįtakojo jaunimo nedarbo staigaus didėjimo, nes remiantis Lietuvos darbo biržos turimais 2010 m. rugsėjo mėn. duomenimis, registruoto jaunimo nedarbo rodiklis buvo nuo 11,1 proc. iki 10,8 proc. (sumažėjimas 0,3 proc.).
Tačiau kalbant iš esmės, nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. žymiai išaugo jaunų ilgalaikių bedarbių procentas. 2010 m. rugsėjo 1 d. jaunų ilgalaikių bedarbių, darbo ieškančių ilgiau nei 6 mėn., buvo du kartus daugiau nei metų pradžioje ir jie sudarė 39 proc. nuo visų įregistruotų jaunų bedarbių.
„Siekiant sumažinti jaunimo nedarbą Lietuvos darbo birža vieną iš įgyvendinamų priemonių išskiria Jaunimo darbo centrus, kurių Lietuvoje šiuo metu yra 11 (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Akmenėje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose ir Utenoje). Jaunimo darbo centrai informuoja ir konsultuoja darbo ieškančius jaunus žmones, supažindina su profesijų pasauliu, organizuoja informacinius renginius ir praktinius mokymus bei ugdo verslumą. Tokia teikiama pagalba jaunam žmogui padeda orientuotis į laisvas darbo vietas ir greičiau susirasti taip jam reikiamą darbą“, – teigė Lietuvos darbo biržos atstovas V. Maksvytis.
Švietimo mokslo ministerijos (ŠMM) Bendrojo ugdymo ir Profesinio mokymo ir orientavimo skyriaus vyresn. specialistė Rūta Žukauskaitė seminaro metu kalbėjo apie jaunų žmonių perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, sėkmes ir grėsmes. Pasak, ŠMM atstovės, ministerija siekia užtikrinti profesinio mokymo atitiktį šiuolaikinės darbo rinkos poreikiams per profesinio rengimo standartus, ūkio sektorių tyrimus, per gebėjimų paklausos ir pasiūlos stebėseną, įtraukiant socialinius partnerius ir darbdavius bei taikant profesinio mokymo kokybės užtikrinimo priemones.
R. Žukauskaitė kalbėjo, kad profesinio mokymo mokyklos savo ruožtu populiarina profesinį mokymą: dalyvauja atvirų durų dienose, profesinio meistriškumo parodose, bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis dėl profesinio mokymo programos tęstinumo aukštesnės pakopos institucijose, didina savo mokyklos patrauklumą, sudarant galimybes profesinį išsilavinimą turintiems asmenims siekti aukštojo mokslo. „Daugelis profesinių mokyklų turi socialinius partnerius iš viešųjų sektorių, kurie materialiai finansuoja profesinio mokymo mokyklas ir aktyviai dalyvauja formuojant profesinio mokymo poreikius, kas įtakoja kasmet vis didėjantį stojančiųjų skaičių į profesinio mokymo mokyklas“, – sakė ŠMM atstovė.
Seminare taip pat dalyvavo jaunimo darbo centrų, verslo informacijos centrų atstovai, jaunimo reikalų koordinatoriai, kiti dalyviai ir svečiai.
Seminaro metu dalyviai turėjo progą ne tik apžvelgti esamą dabartinę jaunimo nedarbo problemos situaciją, bet ir dirbant darbo grupėse surasti kuo efektyvesnius sprendimo būdus savo regionams, kurie, bendradarbiaujant tarpžinybiškai ir koordinuojant veiksmus, mažintų jaunimo nedarbą visos Lietuvos mastu.
Rugsėjo 30–spalio 1 d. seminaro pranešimus galite rasti čia.
