“Apple“ bendrovės įkūrėjas Steve Jobs kartą yra pajuokavęs, jog jo nedomina idėja būti pačiu turtingiausiu asmeniu kapinėse. „Kiekvieną vakarą, permąsčius dienos darbus, pasakyti sau, jog sukūriau kažką nuostabaus – tai yra svarbiausia“, – teigė S.Jobs.Jo požiūriu, svarbiau, renkantis darbą, žiūrėti ne įfinansinę naudą, o į tai, ką naujo gali sukurti visuomenei, darydamas tai, ką sugebi daryti geriausiai. Tuomet aplanko ir finansinė sėkmė.
Rezultatas– varomoji jėga
Ką reiškia dirbti mėgiamą darbą? Tai reiškia kaifuoti nuo to, ką darai“ – atsako UAB „Krka“ nereceptinių vaistų marketingo skyriaus vadovas Vaidotas Samuolis.
„Ką reiškia dirbti mėgiamą darbą? Tai reiškia kaifuoti nuo to, ką darai“ – atsako UAB „Krka“ nereceptinių vaistų marketingo skyriaus vadovas Vaidotas Samuolis. Pašnekovo nuomone, „Pasirinkus patinkančią profesiją, gali pasiekti gerų rezultatų, kadangi darbas tampa ne „priverstine veikla“, o savotišku hobiu“.
V. Samuolis, pabaigęs verslo vadybos specialybę, teigia visuomet žinojęs, ką nori veikti gyvenime. Jo pastebėjimu, renkantis darbus, pinigai niekuomet nebuvo „varomąja jėga“: „Motyvuoja rezultatas, bet ne pinigai. Pinigai ateina kartu su gerais rezultatais“. V.Samuolio nuomone, į pinigus orientuota pozicija nėra teisinga: „Pirmiausia tu, kaip specialistas, turi tapti reikalingu, įgyti savo vertę ir pasitikėjimą. Tada visai kitaip jausiesi darbe, ir kitaip bus vertinami tavo rezultatai“.
Svarbiausia, jaustis reikalingu
Plastinės chirurgijos specialistas, habilituotas medicinos mokslų daktaras – prof. Kęstutis Vitkus teigia, jog jo darbe žavingiausia yra nuolatinė dinamika: „Visuomet kažkas naujo. Nė vienos panašios operacijos. Mano darbe niekuomet nenuobodu!“. Anot profesoriaus, tai specialybė, kelianti kasdienius iššūkius: chirurgas sudėtingose situacijose privalo išlikti labai stiprus tiek emociškai, tiek fiziškai.
Mokslų daktaras, kalbėdamas apie mikrochirurgiją, kaip apie rankų miklumą, praktines žinias ir mokslą apjungiančią sritį, teigia, jog darbas su pacientais, bėgant laikui, tampa savotiška gyvenimo filosofija: „Niekada nebus taip, kad šeštadienio vakare sėdėsi namuose ir galvosi – šiandien tai jau tikrai nedirbsiu, nebūsiu kviečiamas operacijai...“. K.Vitkaus požiūriu, galimybė padėti žmonėms ir jaustis reikalingu – didelė profesinė laimė. „Niekas neatstos džiaugsmo, kuomet žmogui „sugrįžta“ ranka, ar atstatoma pašalinta krūtis“, – teigia profesorius.
Domina kelios sritys: kas tada?
Dažniausiai kylanti daugumos problema: kaip apsispręsti, jeigu nežinau, ką galiu gyvenime daryti geriausiai? Pastarasis klausimas tampa itin keblus, kuomet profesinio kelio ieškantis žmogus domisi keliomis skirtingomis disciplinomis ar sritimis. Kaip, tokiu atveju, žinoti, ką rinktis?
Lietuvos karjeros specialistų asociacijos prezidentė Neringa Miniotienė teigia, jog renkantis specialybę nereikia baimintis, jog pirminis priimtas sprendimas gali pasirodyti esąs klaidingas. Jaunas žmogus (dažniausiai) neturi darbinės patirties, todėl jam – ypatingai sunku apsispręsti. „Lietuvoje po truputį mėginama įgyvendinti praktiką, kuomet mokyklos, bendradarbiaudamos su įvairiomis įmonėmis/darbdaviais, gali pasiūlyti programą, kurios metu mokiniams suteikiama galimybė save išmėginti profesinėje veikloje. – teigia karjeros specialistų asociacijos prezidentė. – Deja, tokios praktikos kol kas maža“.
IV kurso LMTA studentas Donatas Bielunskis, šiuo metu aktyviai dalyvaujantis muzikiniuose projektuose Lietuvoje ir užsienyje, pakalbintas profesijos svarbos klausimu, prisipažino, jog jo pasirinkimas stoti į meninę specialybę nebuvo pirminis. Iš pradžių muzikantas buvo įstojęs į matematinės pakraipos discipliną (VU), tačiau, po pusės metų šias studijas metė. „Matematika man gerai sekėsi mokykloje. Deja, tik pastudijavęs šį dalyką, supratau, kad neįsivaizduoju savo ateities, susijusios su tiksliuoju mokslu ir jo taikymu“ – teigia D.Bielunskis. Pašnekovas sako šiandien nesigailintis savo sprendimo: „Džiaugiuosi pasirinkęs muzikinį kelią. Neįsivaizduoju nė vienos priežasties, kodėl visą likusį gyvenimą turėčiau dirbti darbą, kuris man nė kiek neįdomus. Būtų košmaras...“.
Studijų pradžioje pastebėjus, jog dalykas nepateisina lūkesčių ar visiškai neatitinka asmeninių preferencijų, visuomet galima pakeisti studijų kryptį, įstoti kitur. Svarbiausia, ieškojimo kelyje, įdėti daug pastangų, nebijoti išmėginti save tose srityse, kurios yra patrauklios. Pasak N.Miniotienės, „Jeigu pasirenki profesiją, kuri tau įdomi, galėsi mokytis visą gyvenimą“. Svarbu neužmiršti, jog net ir neturint išskirtinio pomėgio, darbo įdomumas priklauso paties asmens požiūrio į atliekamą veiklą: kiekviena profesija yra įdomi, jeigu moki į gyvenimą žvelgti kūrybiškai.
