Pasiūlymus dėl Klaipėdos mokslo institucijų tinklo Vyriausybei besirengiantis pateikti V.Grubliauskas taip pat teigia, kad vizijos, kaip sistemiškai pertvarkyti tinklą, uostamiestis nepasiūlys.
„Nelabai įsivaizduoju, kaip suderinti tinklą neturint galių. Kaip siūlyti savo modelį, kuris Vilniuje jau, ko gero, seniai sulipdytas – tegu nevertina niekas to kaip bėgimo nuo sprendimo, bet modelį turi matyti steigėjas, šeimininkas.
Mes (...) neturime pakankamai finansinės ir turinio informacijos. Siūlyti sprendimus, kurie būtų įvardyti kaip proceso, kurio realiai nebuvo, imitacija - nemanau, kad tai pats efektyviausias žingsnis“, – BNS antradienį sakė V.Grubliauskas.
Anot jo, diskutuojant su regiono mokslo įstaigomis, pirmiausia jos išsako siekį išlikti. Atsakymą Švietimo ir mokslo ministerijai žadama išsiųsti antradienį.
„Natūralu, kad matant labai skirtingus plataus institucijų rato atsakymus, kalbėti apie vientisą vaizdą, koks turėtų būti tinklas, būtų labai sudėtinga. Kiekvienas institutas: ar atskirtos savivaldybės, ar pramonininkai, ar kolegijos, ar universitetas, ar dar kiti institutai, kurių buvo užklausta, iš savo pozicijos išsakė tam tikrą lūkestį, bet negalima būtų to vardinti kaip sisteminio visa apimančio sprendimo (...).
Kiekvienas šioje situacijoje pirmiausiai žiūri savo institucijos egzistencinio aspekto, išgyvenimo aspekto, o ne tapimo kažkam patrankų mėsa ar donoru sergančiam organizmui“, – aiškino meras.
Jis taip pat sakė, kad Klaipėda ministerijai teikiamuose pasiūlymuose vienareikšmiškai pasisako tik už savarankiško universiteto išsaugojimą
„Klaipėdos miestui ir Klaipėdos regionui universitetas, universitetinis aukštasis išsilavinimas yra tiesiog būtinas, tai net nekvestionuotina, tai yra aksioma, kad Klaipėdos universitetas turi išlikti. Lygiai kaip ir aksioma, kad toks, koks yra šiandien universitetas, nepriimtinas ne tik Vyriausybei, ministerijai, bet turbūt nelabai atitinka ir miesto bei regiono poreikius ir lūkesčius. Jis neišvengiamai turi keistis, optimizuotis ir tai, ko gero, yra kelias į išlikimą“, – dėstė V.Grubliauskas.
Jis sakė, kad pertvarkomas universitetas galėtų atsisakyti dalies programų, kurios dubliuoja kitų regiono ir šalies universitetų programas, ir turėtų daugiausia dėmesio skirti jūriniams moksliniams tyrimams.
Vyriausybei pasiūlymus dėl aukštojo mokslo institucijų tinklo pertvarkos buvo galima pateikti iki šios savaitės. Švietimo ir mokslo ministerija BNS teigė, kad pasiūlymai ją vis dar pasiekia, jie vertinami, sisteminami ir bus komentuojami vėliau.
Sausį premjeras Saulius Skvernelis su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, pristatęs planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką, sakė, kad Lietuvoje galėtų likti iki penkių universitetų, nors pabrėžė, kad tai nėra galutinis skaičius.
„Ir dar kas svarbu – mes nekalbame apie universitetinio mokslo eliminavimą iš šalies regionų, tikrai nekalbame, tai turi išlikti ir tai išliks, nes yra vienas iš prioritetų“, – tuomet kalbėjo S.Skvernelis.
Kita vertus, jis tvirtino, jog tai nereiškia, kad bus išsaugoti atskiri Šiaulių ir Klaipėdos universitetai.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų bei kelios dešimtys kolegijų.
