So Hyun Kim jau trejus metus studijuoja komunikaciją ir žurnalistiką Kyung Hee universitete Seule. Ji domisi reklama ir ateityje norėtų užsiimti reklamos gamyba. Vilniaus universitete So Hyun lanko komunikacijos, socialinės psichologijos, reklamos ir etiketo paskaitas.
Pauline Tikunova taip pat trečius metus studijuoja Talino universitete, Baltijos kino ir medijų mokykloje. Ji svarsto galimybę pasilikti Lietuvoje magistrantūros studijoms. Vilniuje mergina mokosi lietuvių ir prancūzų kalbų, filosofijos, žurnalistikos.
Svarbu išskirtinė patirtis
Paklausta, kodėl pasirinko būtent Lietuvą, So Hyun sakė norėjusi įgyti išskirtinės patirties, be to, įtaką padarė ir pragmatinės priežastys. „Mūsų šalyje labai sunku susirasti darbą, tad labai svarbūs įvairūs specifiniai įgūdžiai. Norėdami įgyti patirties studentai iš Korėjos renkasi JAV arba Angliją – šalis, kuriose kalbama anglų kalba. O aš pamaniau, kad man, galvojant apie darbą ateityje, būtų gerai turėti patirties Europoje. Norėjau keliauti į Rytų Europą, nes tai nėra populiaru Korėjoje ir taip mano patirtis būtų ypatinga“, – sakė mergina. Vilniaus universitetas buvo tarp tų, iš kurių ji galėjo rinktis važiuoti pagal studentų mainų programą. Vienas iš argumentų taip pat buvo nemokamas bendrabutis ir stipendija.
„Dauguma korėjiečių žino tik Lietuvos vardą, bet nežino nei kur, nei kas tai per šalis. Buvo kiek neramu, nes neturėjau beveik jokios informacijos apie Lietuvą – nepažinojau nė vieno žmogaus, kuris būtų čia buvęs“, – pasakojo So Hyun. Nors svarbiausia jai buvo kultūrinė patirtis, atvykusi ji suprato, kad teks ir nemažai mokytis. „Supratau, kad angliškai kalbu prastai, nors tarp korėjiečių jaučiausi visai stipri“, – anot jos, studijos Lietuvoje jai ne tik poilsis, bet kartais ir pakankamai rimtas darbas.
„Nesu tipinė „Erasmus“ studentė. Mano pasirinkimas yra, kaip čia pasakius, romantinio turinio, nes mano vaikinas prieš tai buvo „Erasmus“ studentas Estijoje ir galiausiai mes pradėjome susitikinėti, tad nusprendžiau, kad mums derėtų tęsti šią mainų programą“, – į klausimą, kodėl atvyko į Lietuvą, atsako Pauline.
Mergina patenkinta savo pasirinkimu. „Studijos Lietuvoje man padarė didelį įspūdį – būtent studijų, švietimo lygis. Čia nėra lengva studijuoti. Estijoje mes mokėmės praktiškai, o čia reikia daugiau skaityti, rašyti, klausytis, žiūrėti ir viskas yra kiek kitaip, ir sunkiau, bet man tai tikrai patinka“, – džiaugiasi Pauline. Ji taip pat yra patenkinta, kad gauna pakankamą stipendiją ir jai nereikia galvoti apie darbą.
Moteriški pašnekesiai per paskaitą
Iš Estijos atvykusi mergina studijas Vilniuje vertina kaip iššūkį. „Čia reikia daugiau analizuoti, rašyti akademinius tekstus, o aš nežinau, kaip tai teisingai daryti“, – teigia ji.
„Korėjoje mes nediskutuojame ir mūsų mokymasis yra pasyvus. Nuo mažumės esame įpratę tiesiog rašyti tai, ką dėstytojas sako. Iš pradžių man tai buvo keista – kiekvienas studentas gali pasisakyti, kažko paklausti. Korėjoje klausimai būna tik po paskaitų. Tai visiškai skirtingos studijų kultūros“, – mano So Hyun.
Ji pabrėžia, kad Korėjoje visos studijos priklauso nuo dėstytojo – jis nusprendžia net egzaminų datas. Tad Vilniaus universitetas ją nustebino tuo, kiek viskas priklauso nuo studentų. „Aš manau, kad tai yra labai gerai ir mes Korėjoje turėtume to išmokti, nes taip studentams sudaromos geresnės galimybės mokytis ir jie daugiau gauna iš savo studijų ir dėstytojų“, – sakė So Hyun.
Pauline pasakoja girdėjusi, kad Lietuvoje labai daug sovietinio mentaliteto dėstytojų, kurie nesiskaito su studentais ir juos mėgsta dažnai „nuleisti ant žemės“. Tačiau, anot merginos, šie dalykai nepasitvirtino. „Turiu vieną paskaitą, kurią lanko tik merginos, o ir dėstytoja yra moteris, ten mes daug pasišnekame, papasakojame vienos kitoms istorijų, tačiau tuo pačiu ir daug mokomės – labai smagu, kai tokie dalykai dera tarpusavyje“, – įspūdžiais dalinasi Pauline.
Lietuviai studentai nekonkuruoja tarpusavyje
Kalbėdama apie lietuvių studentus, So Hyun pastebėjo, kad jie, skirtingai nei korėjiečiai, yra atviri studentams iš kitų šalių. Ji teigia, kad su užsieniečiais jos universitete studentai vengia bendrauti. „Čia daug kas nori su mumis bendrauti, lietuviai labai nuoširdūs. Mes, korėjiečiai, esame drovūs, be to, bijome kalbėti angliškai“, – teigė mergina.
Jai pritarė ir Pauline: „Lietuviai emocingi, jie kartais būna išprotėję dėl ko nors, jie gali aktyviai ir karštai diskutuoti, jie atviri. Buvau labai nustebinta, kai studentai mus pasičiupo ir pasiūlė eiti kur nors kartu, nes norėjo susipažinti. Kadangi esu ne estė, ši aplinka ir žmonės man yra labiau prie širdies“, – sakė Pauline, kurios giminė kilusi iš Ukrainos ir Rusijos.
So Hyun pastebėjo, kad studentų nuotaika čia taip pat kitokia nei jos šalyje. „Lietuvoje konkurencija tarp studentų daug mažesnė nei Korėjoje. Ten mes visą laiką įtemptai mąstome, ką galime padaryti daugiau, kad gautume geresnį pažymį. Lietuviai, rodos, daug labiau mėgaujasi studijomis, jie laisvesni, nesimoko kiauras dienas“, – mano So Hyun.
Lietuva nėra pavojinga vieta
Abi merginos tikino, kad svarbiausia studijų mainuose joms yra kultūrinė, savarankiško gyvenimo patirtis, o studijos lieka antroje vietoje. „Erasmus“ visų pirma yra iššūkis, nes, ypač jei gyveni su tėvais, savarankiškai integruotis svetimoje kultūroje yra sudėtinga ir reikia mokėti labai greitai augti. Man tikrai patinka tai, kad sutinki labai daug žmonių – skirtingų žmonių iš skirtingų kultūrų, tai praplečia akiratį“, – džiaugėsi Pauline.
Ji pasakojo, kad kai pasakė savo kurso draugams, kad ketina važiuoti į Lietuvą, jie prunkštė, nes tai buvo neįprasta – dauguma estų važiuoja į Airiją, Ispaniją, Prancūziją, Italiją. Pauline yra vienintelė iš savo mokyklos, čia atvykusi pagal mainų programą. „Nė kiek dėl to nesijaudinu, nes būdama čia daug išmokau. Pamačiau, kaip žmonės čia studijuoja, gyvena, pamačiau Vilniaus universitetą – mes tokio įspūdingo Estijoje neturime. Grįžus į Estiją man reikės aprašyti savo patirtį – manau, kad išeis labai emocingas tekstas“, – kalbėjo Pauline.
Paklausta, ką ji pasakos savo kolegoms grįžusi į Korėją, So Hyun juokėsi: „Pirmiausia pasakysiu, kad tai visai nėra pavojinga vieta!“ Surimtėjusi pridūrė: „Žmonės labai malonūs. Gerai šneka angliškai. Yra tikrai yra nuostabių vietų – Katedra, apskritai visas senamiestis, Nida. Buvimas čia man buvo pats laimingiausias laikas per visus mano studijų metus.“
