Matematinio raštingumo penkiolikmečių gebėjimai įvertinti labai panašiai kaip ankstesniame PISA tyrime.
Tyrimo rezultatai antradienį pristatyti per spaudos konferenciją Švietimo ir mokslo ministerijoje Vilniuje.
Iš daugiau kaip 70 vertintų šalių ir regionų pagal gamtamokslinį raštingumą Lietuvos penkiolikmečiai užima 36–38 poziciją, pagal skaitymo gebėjimus – 39, matematinį raštingumą – 36 poziciją.
2015 metais gamtamokslinis Lietuvos penkiolikmečių raštingumas įvertintas 475 taškais (2012 metais – 496), skaitymo gebėjimai – 472 taškais (2012 metais – 477), matematinis raštingumas – 478 taškais (2012 metais – 479, tačiau, pasak tyrėjų, rezultato pasikeitimas – statistiškai nereikšmingas).
Geriausius rezultatus parodė Singapūro penkiolikmečiai. Tarp tyrime dalyvavusių EBPO narių geriausiai įvertinti Japonijos, Estijos, Suomijos ir Kanados penkiolikmečiai. Latviai lietuvius lenkia pagal gamtamokslio raštingumo ir skaitymo gebėjimų vidurkius.
Tyrimą sudaro užduotys moksleiviams, jų bei tėvų, mokytojų, mokyklų vadovų anketos.
EBPO PISA valdybos narė daktarė Rita Dukynaitė, komentuodama tyrimo rezultatus, pabrėžė, kad šis tyrimas, kitaip nei prieš savaitę pristatytas tarptautinis moksleivių matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų tyrimas (angl. Trends in International Mathematics and Science Study, TIMSS), labiau skirtas nustatyti, kaip gebama naudotis žiniomis. Pagal TIMSS, Lietuvos aštuntokų pasiekimai gamtos moksluose ir matematikos rezultatai per ketverius metus pagerėjo.
„PISA yra ne švietimo profesionalų, bet Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vykdomas tyrimas, kuriame tiriamos ir žinios, bet akcentuojamos ne tiek žinios, kiek gebėjimai, nuostatos, orientuojantis, ko reikia norint visaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime (...). Labai svarbu ne gebėjimas atkurti, ne atminties talpa, o gebėjimas tomis žiniomis pasinaudoti“, – aiškino R.Dukynaitė.
PISA tyrimuose Lietuvoje 2015 metais dalyvavo 6525 penkiolikmečiai iš 311 lietuvių, lenkų ir rusų dėstomąja kalba dirbančių mokyklų.
